Ilgai lauktas lietus šeštadienio ryte ne tik atgaivino perdžiūvusią žemę, bet ir sumažino gaisrų atvirose vietose pavojų.
Aplinkos ministerija šią savaitę paskelbė, kad lietaus stoka kelia miškų gaisringumo lygį – Vidurio Lietuvoje jis jau buvo ketvirtos klasės. Tai – nerimo signalas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos skelbiamas miškų gaisringumo žemėlapis rodė, kad birželio 10-ąją Lietuvoje vyravo trečios klasės miškų gaisringumas. Tuo metu Prienų, Veisiejų, Kauno, Dubravos, Jonavos, Radviliškio, Raseinių, Kėdainių, Kazlų Rūdos, Panevėžio urėdijose, Kupiškio, Alytaus, Marijampolės ir Tytuvėnų urėdijų šiaurinėje, Šakių urėdijos pietinėje, Kaišiadorių urėdijos vakarinėje ir šiaurinėje dalyse miškų gaisringumas buvo ketvirtos klasės.
Ketvirtadienį ir penktadienį situacija buvo panaši – daugelyje vietų vyravo trečios klasės, kai kur – ketvirtos klasės miškų gaisringumas.
Esant antrai miškų gaisringumo klasei miškininkai budi iki 17 val., esant trečiai, ketvirtai ar penktai klasei budėjimas vyksta ilgesnį laiką.
Aplinkos ministerijos atstovų teigimu, miškininkai ne tik sėdi prie pultų ir stebi situaciją, bet ir yra pasiruošusios brigados, kurios greitai ir operatyviai galėtų reaguoti, jei būtų pastebėti gaisrų židiniai.
Pasak miškininkų, miškai jau yra padžiūvę. Kol kas ypatingai pavojingos situacijos dar nėra, miškų lankymas fiziniams asmenims dar nėra ribojamas.
Gyventojai turėtų nepamiršti, kad gaisringumo pavojus vasarą būna padidėjęs visuose miškuose, todėl nereikėtų juokauti ar elgtis taip, kad dėl gaisrų miškams kiltų pavojus.
Miškininkai primena, kad miškų lankytojai turi būti atsargūs, nes dažniausiai gaisrai kyla nuo nuorūkų, ypač prie geležinkelių. Kai anksčiau riedėdavo senoviniai traukiniai, miškai užsiliepsnodavo nuo numestos nuorūkos ar kibirkščiuojančių senų vagonų. Negalima kurti ir kur sugalvojus laužų – tam skirtos specialios laužavietės.
Gamtininkai dėl sausų orų neturi gerų žinių grybautojams – miško gėrybės dabar neauga, o išdygusios voveraitės sudžiūvo.