„Penkiolika metų prabėgo labai greitai. Per draugijos gyvavimo laikotarpį turėjome įvairių renginių, festivalių, susibūrimų. Mus vienija noras pažinti lenkų tautą ir meilė jos kultūrai“, – švenčiant Kėdainių lenkų draugijos 15-os metų veiklos sukaktį sakė draugijos pirmininkė Irena Duchovska.
Anot pirmininkės, bandymų burti draugiją buvo ir anksčiau, tačiau aktyvi veikla įsibėgėjo 2000-aisiais metais.
Lenkai garsūs vasaros festivaliu
„Simboliška, bet mus labiausiai vienija dainos. Mes turime puikų ansamblį „Issa“, kuris buvo suburtas 1998 metais ir sėkmingai su daina keliauja ne tik per Lietuvą, bet lanko ir įvairius Lenkijos, Čekijos, Latvijos miestus. Draugų turime įvairiuose kraštuose. Per dainą ir muziką mes bičiuliaujamės su skirtingose šalyse gyvenančiais lenkais ar jų vaikaičiais. Vien mūsų vasaromis organizuojamas lenkų kultūros festivalis kasmet sutraukia iki keturių šimtų svečių. Jau gražia tradicija tapo birželio mėnesį per Kėdainių kraštą skleisti lenkiškas dainas ir melodijas“, – sakė ansamblio „Issa“ įkūrėja I. Duchovska.
Už kalbą dėkinga močiutei
Dabar ansambliui vadovauja Valerija Vansevičienė. Moteris džiaugiasi, kad šiame kolektyve dainuoja keturiolika narių. „Mūsų visų keliai į ansamblį skirtingi. Aš pati prie jo prisijungiau gana seniai. Net negaliu pasakyti, ar turiu lenkiško kraujo. Tačiau moku lenkiškai kalbėti, nes mano močiutė kalbėjo lenkiškai ir mus, anūkus išmokė šios kalbos. Už šias pamokas esu labai dėkinga savo močiutei. Dainuoti mėgau nuo pat vaikystės. Kiek save pamenu, dainuoju. Tad sužinojusi, kad susibūrė dainuojančių moterų ansamblis, nieko nelaukusi pasiprašiau į jo gretas. Taip likimas surikiavo, kad likome be vadovo. Nenorėdamos išsiskirstyti, moterys vadovės pareigas patikėjo man. Atsakomybės nesikratau, juolab kad mes visos draugiškai renkamės, ką, kaip ir kur dainuoti“, – pasakojo V. Vansevičienė.
Garsios kėdainietiškomis dainomis
Ansamblio vadovė neslepia, kad jų kolektyvo populiarumas pradėjo augti tarsi ant mielių, kai jos pradėjo mokytis ir dainuoti tų dainų, kurias buvo girdėjusios iš savo tėvų ir senelių. Pasirodo, Kėdainių krašte lenkų gyventa labai nemažai. Plačiai buvo pasklidusi ir šios tautos kultūra. „Tikros lenkiškos dainos mūsų klausytojams nebuvo tokios patrauklios, kaip tos, kurias pamažu surinkome iš savo artimųjų ar bičiulių atminties. Dabar mūsų pasirodymų noriai laukia įvairiuose kraštuose gyvenantys lenkai. Tad labai smagu su daina keliauti ir atstovauti savajam kraštui“, – sakė V. Vansevičienė.
Dainuoja nemokėdamos kalbos
Ansamblyje „Issa“ susibūrusios ne tik lenkų kalbą puikiai mokančios moterys. Kolektyve yra ir tokių, kurios lenkiškai visai nekalba. „Man ta kalba labai graži, o ir lenkiškos dainos labai melodingos. Labai nedrąsiai kartą Valerijai prasitariau, kad norėčiau kartu dainuoti. Ji mielai pakvietė į repeticiją, atnešė dainų. Ir štai aš jau ansamblio narė. Panašu, kad kalbos nemokėjimas nėra kliūtis dainuoti. Kai nori, gali išmokti viską. Man dainos bus puikus kalbos mokymosi pamatas“, – įsitikinusi „Issos“ ansamblietė Nijolė Bajoriūnienė.
Draugijos veiklos sukaktį Kėdainių krašto lenkai paminėjo labai muzikaliai ir sulaukę įvairių dovanų. Rajono meras Saulius Grinkevičius, sveikindamas kraštiečius sakė, kad jam labai džiugu, jog lenkų draugijos nariai, puoselėdami savo kultūrą ir tradicijas, jaučiasi tikrais Lietuvos vaikais. „Man žodis „tauta“ asocijuojasi su žodžiais „motina“ ir „meilė“, o žodis „pilietis“ – su „tėvu“ ir „pasididžiavimu“. Kai tie žodžiai tariami drauge, tada atsiranda valstybė, kuriai visai nesvarbu, ar tu esi lietuvis, rusas, ar lenkas. Svarbu, kad esi doras žmogus. Aš labai nuoširdžiai draugijai linkiu neprarasti savo veido ir neretėti. Būtų labai smagu, kad ir jūsų vaikai bei anūkai išlaikytų tas tradicijas, kurias jūs daugelį metų puoselėjate“, – sakė rajono vadovas.
Ciechanovieco valsčiaus burmistras Miroslaw Reczko į šventę atvyko ne tik su padėkomis už tradicijų puoselėjimą, bet įteikė ir šiltą muzikinę dovaną – nuotaikingą jaunimo koncertą. „Mus vienija daugelis dalykų, tačiau muzika yra draugystės ir kultūrinio bendradarbiavimo pagrindas“, – įsitikinęs garbus svečias.