Sekmadienio vakarą Pernaravos sen., Lesčiukų kaime kilo didelis gaisras. Ariogalos g. degė pirtis. Skubiai iškviesti ugniagesiai. Veiksmų ėmėsi ir pats savininkas.
„Apie tai, kad nurodytu adresu dega pirtis, pranešta apie pusę dešimtos vakaro. Į gaisravietę išsiųstos gausios ugniagesių pajėgos. Į įvykio vietą važiavo Josvainių, Rugėnų, Ariogalos ir Kėdainių PGT autocisternos. Atvykus ugniagesiams (pirmoji komanda atvyko 21.49 val.), pirtis (pastatas jau 1 aukšto, 3×5 m, medinis, stogas dvišlaitis, dengtas skarda) degė atvira liepsna. Pirties savininkas, bandydamas gesinti gaisrą ir matydamas, kaip sparčiai plinta ugnis, autokrautuvu išvertė dvi išorines pirties sienas.
Ugniagesiai gaisravietėje dirbo iki vidurnakčio. Paskutinioji komanda į būstinę grįžo 00.35 val.
Nepaisant įdėtų pastangų, ugnis padaro didelių nuostolių. Išdegė pirties vidus ir joje buvę buities daiktai, nudegė pastato stogas. Įvykis tiriamas“, – teigia Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyresnioji specialistė Džiuginta Vaitkevičienė, atkreipdama dėmesį, kad pirčių gaisrai Kauno apskrityje pasitaiko tikrai dažnai, kone kiekvieną savaitgalį.
Kodėl dega pirtys?
Ugniagesių gelbėtojų teigimu, gaisrai pirtyse gali kilti dėl gausybės priežasčių, netgi jei turite įprotį ant pirties krosnelės palikti džiūti rankšluosčius arba matydami, kad šalia krosnelės ar virš jos yra pažeista, karščio paveikta mediena, neskubate jos pakeisti.
Specialistai akcentuoja dvi pagrindines gaisrų pirtyse priežastis. Viena – pirtis neteisingai įrengta, kita – nesaugiai eksploatuojama. Kartais būna panaudoti netinkami statybiniai mišiniai ir kitos medžiagos, veikiamos aukštos temperatūros, sutrupa, „apnuogindamos“ degią konstrukciją.
Kita dažnokai pasitaikanti gaisro priežastis, kai įrenginėjant pirties krosnis, paliekami „karščio tiltai“, t. y. konstrukcijos, skirtos degių medžiagų apsaugai, prisukamos metaliniais varžtais (medsraigčiais). Metaliniai tvirtinimo elementai, veikiami krosnies temperatūros, taip įkaista, kad uždega medinę konstrukciją, į kurią jie būna įsukti.
Gaisras gali įsiplieksti ir tada, kai krosnis ar dūmtraukis įrengiami per arti statinio degių konstrukcijų, kurios vėliau, veikiamos aukštos temperatūros, užsiliepsnoja.
Įrenginėjant pirties krosnis ir dūmtraukius būtina vadovautis „Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinė saugos taisyklėmis“. Jose pateikti reikalavimai kietojo kuro šildymo sistemoms, nurodomi saugūs atstumai nuo dūmtraukių ir šildymo krosnių iki degiųjų medžiagų.
Eksploatacinio pobūdžio gaisrų pirtyse priežastimi neretai būna ir neatsargus žmonių elgesys jose, pavyzdžiui, be priežiūros paliktos besikūrenančios krosnys pirtyse arba šalia įkaitusių paviršių palikti daiktai, tarkime, sudedamos malkos, paliekamos šiukšlės, plastikiniai kibirai, į kuriuos supilami neatvėsę pelenai.
„Būna, kad iš dūmtraukių laiku neišvalomi suodžiai, o jiems užsidegus, įkaista arba suskyla kaminas ir ugnis persimeta ant perdangos ar stogo,“ – galimas gaisrų priežastis vardija ugniagesiai.
Todėl patariama pirties įrengimą patikėti tik profesionalams, o mėgaujantis pirties malonumais, nepamiršti laikytis saugumo reikalavimų.
„Kėdainių mugės“, PAGD ir Kauno PGV inf.
