Baigėsi karantinas, bet ne pandemija. Kad ir kaip erzinančiai pavargusioms mūsų ausims skambėtų pavojaus varpai, negalima ignoruoti pranešimų apie Lietuvą jau pasiekusią koronaviruso Delta atmainą, kuri plinta sparčiau ir yra pavojingesnė pasiskiepijusiems tik viena COVID-19 vakcinos doze.
Didžiosios Britanijos visuomeninis transliuotojas BBC praneša, kad Delta atmaina turi kitų ligos simptomų, nei tik sausas kosulys, skonio ir kvapo praradimas. Ryškiausi simptomai dabar esantys galvos skausmas ir sloga.
Kas šiuo metu žinoma apie Deltą atmainą, kuo ji skiriasi nuo ankstesniųjų ir kodėl svarbu nepraleisti antrosios skiepų nuo koronaviruso dozės, papasakoti sutiko Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rima Gabrielaitė.
– Kuo ši koronaviruso atmaina skiriasi nuo ankstesniųjų?
– SARS-CoV-2 Delta (B.1.617.2) (toliau – Delta) atmaina pasižymi spartesniu plitimu, didesne hospitalizacijos rizika, mažesniu imuniniu atsaku pasiskiepijus tik viena COVID-19 vakcinos doze.
Lyginant su Alfa (Β.1.1.7) atmaina, visuomenėje žinoma kaip „angliškoji“ atmaina, Delta atmaina plinta 40 – 60 proc. sparčiau. COVID-19 ligos plitimo modeliai prognozuoja, kad iki šių metų rugpjūčio pradžios 70 procentų visų Europos Sąjungoje / Europos ekonominėje erdvėje (ES / EEE) nustatytų koronaviruso sukeltų infekcijų bus sukeltos Delta atmainos, o iki rugpjūčio mėnesio pabaigos pasieks ir 90 proc.
– Koks šiuo metu Delta atmainos paplitimas pasaulyje, Europoje ir Lietuvoje?
– Delta atmaina aptikta 2020 m. gruodžio mėnesį. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, jau 83 pasaulio šalyje registruoti užsikrėtimai COVID-19 liga, sukelta Delta atmainos. Ši atmaina dominuoja tarp patvirtintų atvejų Indijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Maskvoje, Rusijoje. Iki 2021 m. birželio 21 d. Delta atmainos sukelti COVID-19 ligos atvejai buvo nustatyti dvidešimt trijose ES / EEE šalyse.
Šių metų gegužės paskutiniąją savaitę ir birželio pirmąją savaitę Delta atmainos dalis ES/EEE tarp visų sekvenuotų atvejų svyravo nuo 0,0 iki 66,2 proc. Lietuvoje ji siekė 1,1 proc.
– Kas yra žinoma apie skiepų efektyvumą prieš šią atmainą?
– Turimi duomenys rodo, kad asmenys, gavę tik pirmąją dviejų dozių vakcinacijos kurso dozę, yra mažiau apsaugoti nuo COVID-19 infekcijos Delta atmainos, nepaisant vakcinos tipo.
Pilnas skiepijimas suteikia beveik tokią pat apsaugą nuo Delta atmainos, kaip ir „angliškosios“ atmainos.
Tačiau, net ir pasiskiepijus viena doze nuo COVID-19 ligos, Delta atmainos atveju reikšmingai 71–94 proc. sumažėja hospitalizacijos (guldymo į ligoninę) rizika. Pasiskiepijus pilnai (dviem dozėmis), hospitalizacijos rizika sumažėja 92–96 proc.
– Kokių priemonių rekomenduojama imtis, ar saugu keliauti į užsienį?
– Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras rekomenduoja visose Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse kuo aktyviau taikyti visuotinę vakcinaciją nuo COVID-19 ligos. Rekomenduojama kiek įmanoma trumpinti laikotarpį tarp pirmos ir antros COVID-19 vakcinos dozių, atsižvelgiant į gamintojų nurodymus.
Nespecifinės profilaktikos priemonės (pavyzdžiui, fizinis atstumas, rankų ir kosėjimo bei čiaudėjimo higiena, veido kaukių naudojimas ir kt.) SARS-CoV-2 perdavimo mažinimui yra esminiai visuomenės sveikatos atsako į COVID-19 elementai, todėl šios priemonės ir toliau turėtų būti taikomos, atsižvelgiant į kiekvienos šalies vakcinacijos apimtis, epidemiologinę situaciją.
Keliautojams ir toliau rekomenduojama prieš grįžtant į šalį testuotis dėl COVID-19 ligos nustatymo ir izoliuotis, paliekant išimtis pilnai skiepytiems ir persirgusiems asmenims.
Visos šios rekomendacijos įgyvendinamos ir Lietuvoje.
COVID-19 ligos rizika išlieka visame pasaulyje, tad keliaujant svarbu laikytis nurodytų rekomendacijų, o ypač pasiskiepyti. Pasiskiepijus pilnai nuo COVID-19 ligos, jei ir nepavyktų apsisaugoti nuo susirgimo, bet tikėtina, kad pavyks išvengti sunkios ligos eigos, hospitalizacijos ir liūdnos išeities.
(Asociatyvi A. Barzdžiaus nuotr.)
