Leidimas gyventi grąžino į gyvenimą

Metų pradžioje rašėme apie Kėdainių miesto seniūnijoje Šiukštuliškių kaime jau daugelį metų gyvenančią 73 metų Galina Kot. Ši moteris dėmesio sulaukė todėl, kad neturėjo jokio dokumento ir buvo tapusi kone nelegale. 

Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Verbliugevičienė Galinai Kot pranešė itin džiugią žinią, kad senolė gaus socialinę pensiją.

Dabar Galinos Kot situacija pasikeitė. Senolė po maždaug pusantrų metų laukimo gavo leidimą gyventi Lietuvoje ir padedama rūpestingų socialinių darbuotojų bei kaimynų net gaus socialinę pensiją. Sužinojusi, kad kas mėnesį gaus po 100 eurų 80 centų, G. Kot sunkiai tramdė džiaugsmo ašaras. „Galinai ši suma prilygsta tikram lobiui. Juk ne vienerius metus po sugyventinio mirties moteris gyveno tik gerų žmonių aukomis. Dabar ji gaus kuklias pajamas ir galės pamažu verstis“, – sakė kartu su Galina kryžiaus kelius dėl leidimo gyventi Lietuvoje nuėjusi miesto seniūnijos vyriausioji specialistė Aurelija Nugarienė.

Sunkiai sutvarkomas paprastas reikalas
Nepavydėtiną G. Kot padėtį prieš praėjusius rinkimus pastebėjo Jadvyga Banevičienė, nešiojusi rinkimams skirtus kvietimus. Kai moteris pamatė, kad atokiame vienkiemyje gyvena dokumentų neturinti senolė, suskubo kreiptis į seniūniją. Vyriausioji specialistė Aurelija Nugarienė ėmėsi iniciatyvos padėti Galinai Kot gauti dokumentus. „Viskas atrodė gana paprasta – nuvažiuosime pas migracijos poskyrio specialistus, surinksime medžiagą, kuri bus būtina, ir dokumentus netrukus gausime. Tačiau viskas pasirodė daug sudėtingiau. Teko daug kartų minti ir migracijos poskyrio, ir teismo slenkstį, kad bent per žingsnį priartėtume tikslo link. Smagu buvo gauti teismo sprendimą, kuriuo skelbiama apie Galinos Kot egzistavimą ir pripažinimą. Ji 1942 metais yra gimusi Baltarusijoje Gardino srityje Ivjevsko rajone“, – pasakojo A. Nugarienė.

Išankstinė gimtadienio dovana
Migracijos poskyrio darbuotojos paaiškino, kad Galina negaus nei paso, nei asmens tapatybės kortelės, jai tik bus išduotas leidimas gyventi Lietuvoje. Tai – vis geriau negu nieko. Kad gautų leidimą, teko dokumentais įrodyti, kad senolė turi kur ir iš ko gyventi, kad jos nenori apdrausti jokia draudimo bendrovė, sumokėti 43 eurus. Galinos Kot problemą spręsti padėjo ne tik seniūnijos specialistė, bet ir geraširdis kaimynas Ilja Karaulovskis, kuris padėjo moteriai atvažiuoti į miestą ir lankyti visas reikalingas įstaigas.
„Pagal dokumentus liepos 25 dieną Galina švęs 74-ąjį gimtadienį. Tad tas leidimas ir visų dokumentų tvarkymo pabaiga jai yra geriausia išankstinė gimtadienio dovana“, – žiūrėdami į laimingą globotinę sakė Aurelija ir Ilja.

Likimas nelepino
„Galina iškentė daug likimo smūgių. Ji tapo našlaite būdama maža mergaite. Kartu su pamote atvažiavo į Lietuvą. Čia bandė kabintis į gyvenimą, bet jis nelepino. Moteris tik pramoko skaityti, rašyti nemoka. Galina ilgus metus gyveno su sugyventiniu, jam padėjo dirbti miške. Kai gyvenimo draugas mirė, ji liko vieniša ir be jokio pragyvenimo šaltinio. Sovietmečiu Galina turėjo pasą, bet kažkada kažkur jį prarado. Tad keliasdešimt metų ji gyveno be jokio asmens dokumento – žmogus buvo, bet oficialiai kaip ir ne. Labai norėjosi tokiam žmogui padėti. Dabar kartu galime pasidžiaugti, kad Galina tapo oficialia mūsų šalies gyventoja, nors Lietuvoje gyvena apie 60 metų“, – keistą istoriją išdėstė seniūnijos vyriausioji specialistė.
Pasak A. Nugarienės, į seniūniją vis kreipiasi kraštiečių, prašančių padėti susitvarkyti asmens dokumentus. „Dabar bandome padėti vienam jaunuoliui, kuris irgi neturi paso. Vis atsiranda žmonių, kurie gyveno be dokumentų, o paskui jų prisireikia. Tad mano patarimas vienas – laiku tvarkykitės dokumentus, nes be jų gyvenant kyla daugybė problemų“, – sakė A. Nugarienė.