Legioneliozė nusinešė 4-tą gyvybę: ką reikia žinoti apie šią ligą

Šeštadienį mirė 50–60 amžiaus pacientas, turėjęs legioneliozės diagnozę, pranešė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Saulius Tvirbutas. Tai jau ketvirtasis asmuo, miręs nuo legioneliozės.

„Dėl jo gyvybės kovota apie savaitę“, – teigiama S. Tvirbuto pranešime.

„Penktadienį mirė du pacientai, turėję sunkių gretutinių ligų ir priklausantys 80–90 amžiaus grupei. Ligoninėje nuo praėjusios savaitės iš viso mirė 4 žmonės, turėję legioneliozės diagnozę“, – priduria LSMU Kauno ligoninės atstovas.

Anot S. Tvirbuto, šį savaitgalį atvežtas ir LSMU Kauno ligoninės Suaugusiųjų intensyvios terapijos ir reanimacijos skyriuje paguldytas dar vienas sunkesnės būklės ligonis, kuris priklauso 80–90 amžiaus grupei.

„Šiame skyriuje taip pat gydomas 70–80 metų amžiaus ligonis, esantis čia apie savaitę. Iš viso ligoninėje turime 10 ligonių su legioneliozės diagnoze“, – teigė ligoninės atstovas. ELTA primena, kad NVSC antradienį pranešė, jog balandžio 27–gegužės 2 dienomis gavo 12 pranešimų apie Kauno apskrityje užregistruotus legioneliozės atvejus, iš kurių 9 – Kauno rajone, 3 – Kauno mieste.

NVSC Kauno departamentas ketvirtadienį gavo dar 3 pranešimus iš gydymo įstaigų apie patvirtintus legioneliozės atvejus Kauno rajone ir pradėjo epidemiologinius tyrimus.

Penktadienį pranešta apie dar 3 legioneliozės atvejus.

Ką reikia žinoti apie legioneliozę

Legioneliozė – tai ūminė infekcinė liga, pasireiškianti ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos klinikiniais sindromais. Šiai ligai būdingos dvi klinikiškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: pirmoji – Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija, ir antroji – Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos.

Ligos sukėlėjas

Ligos sukėlėjas – judrios gramneigiamos polimorfiškos aerobinės, negaminančios sporų ir kapsulių, Legionellaceae šeimos lazdelės. Legionelių genčiai priklauso 48 legionelių rūšys, 39 legionelių serogrupės yra virulentiškos žmogui. Europoje legioneliozę dažniausiai sukelia L. pneumophila.

Plitimo būdai

Žmogus legionelioze užsikrečia aerogeniniu būdu, įkvepiant aerozolio su legionelėmis. Geriant ar maisto ruošimui vartojant užkrėstą vandenį, šia liga neužsikrečiama. Taip pat negalima užsikrėsti ir nuo sergančio žmogaus.

Legionelės aplinkoje plačiai paplitusios: vandens telkiniuose, dumble, dirvoje, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose. Vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys pagerina sąlygas legionelėms daugintis. Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis – 20 – 45ºC, žemesnėje nei 20ºC ir aukštesnėje nei 60ºC legionelės nesidaugina. Dažniausiai legionelių randama oro kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse, baseinuose, įvairioje medicininėje aparatūroje (ypač taikomoje respiracinėje terapijoje). Pramoninės gamyklos, mėsos kombinatai gali būti legionelių kaupimosi ir plitimo šaltiniai.

Atkreipiame dėmesį, kad žmogus legionelioze užsikrečia įkvėpęs aerozolio su legionelėmis. Negalima užsikrėsti geriant vandenį, jį vartojant maistui gaminti ar nuo sergančio žmogaus.

Vyresni žmonės yra jautresni šiai infekcijai nei jauni. Rūkymas, lėtinės plaučių ligos ir imunodeficito būklė yra reikšmingi rizikos susirgti legionelioze veiksniai.

Simptomai

Pontiako karštligė. Inkubacinis periodas trunka nuo kelių valandų iki dviejų dienų. Liga pasireiškia 2 – 6 dienas trunkančiu karščiavimu, galvos ir raumenų skausmu, sausu kosuliu.

Legionelinė pneumonija (legionierių liga). Inkubacinis periodas 2 – 10 dienų. Liga paprastai prasideda aukštu karščiavimu, nuovargiu, galvos ir raumenų skausmu. Sausas kosulys ir pleurinio pobūdžio skausmas krūtinėje progresuoja iki sunkios pneumonijos. Apie 30 proc. ligonių viduriuoja ar vemia ir apie 50 proc. patiria sąmonės sutrikimų, hiponatremiją (Schwarz-Bartterio sindromas). Krūtinės ląstos rentgenogramoje dažnai matyti abipusiai alveoliniai infiltratai, segmentinė ar skiltinė infiltracija. Trečdaliui ligonių pleuros ertmėse būna nedaug skysčio. Plaučių infiltratų rezorbcija lėta (1 – 4 mėn.). 25 proc. atvejų išryškėja plaučių fibrozė. Plaučiuose karkalų dažniausiai nepasitaiko. Skreplių tepinėlyje paties sukėlėjo nesimato (nenusidažo Gramo būdu), leukocitų būna nedaug.

Profilaktika

Legioneliozės profilaktika – tai sukėlėjo rezervuaro paieška ir jo nukenksminimas terminiais ar cheminiais metodais, oro kondicionavimo, vėsinimo, drėkinimo ir kt. sistemų tinkama priežiūra, gydytojų legioneliozės diagnostikos žinių tobulinimas, taip pat visuomenės švietimas ir mokymas.

Gyventojams patariama neleisti vandeniui užsistovėti, kad nesusikauptų nuosėdos reguliariai valyti dušus, dušų galvutes ir vandens čiaupus.

Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės susijusios su teisinga vandens sistemų eksploatacija: karšto vandens temperatūra turi būti palaikoma 50 – 60ºC; šalto vandens temperatūra neturi siekti 25ºC; neleisti vandeniui užsistovėti sistemose; ne rečiau kaip 2 kartus per metus valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius oro kondicionavimo sistemose; valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus; po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną dezinfekuoti karšto vandens sistemas.

Šaltiniai: ELTA ir Kėdainių VSB