Apie tris ketvirtadalius pastaraisiais metais Lietuvoje fiksuojamo gimstamumo mažėjimo lemia mažėjantis pirmojo vaiko susilaukiančių žmonių skaičius, rodo Lietuvos banko (LB) atliktas tyrimas.
Anot centrinio banko ekonomistų, likusią gimstamumo nuosmukio dalį lemia mažėjantis vaikų skaičius šeimose.
Tyrimo duomenimis, gimstamumas Lietuvoje sparčiai mažėja nuo 2017 m., o 2024 m. šalies gimstamumo rodiklis buvo vienas mažiausių Europoje.
Nors gimstamumo mažėjimas būdingas daugeliui Europos valstybių, Lietuvoje ši tendencija pastaraisiais metais yra ypač ryški. Gimstamumas mažėjo beveik visose amžiaus grupėse, labiausiai – tarp 30 metų moterų.
LB ekonomistų vertinimu, šios tendencijos negalima paaiškinti vien tuo, kad gyventojai vaikų susilaukia vėlesniame amžiuje.
Tai patvirtina ir skirtingų kartų duomenys. Tarp 1968–1975 m. gimusių moterų vaikų neturinčiųjų dalis padidėjo nuo 8,6 iki 12 proc., nors vidutinis vaikų skaičius tarp vaikų susilaukusių moterų beveik nepasikeitė.
Siūlo gerinti vaikų darželių prieinamumą
Pasak pranešimo, kitų šalių patirtis rodo, kad šeimos politikos priemonės gali prisidėti prie gimstamumo didinimo, tačiau pavienių sprendimų poveikis paprastai yra ribotas.
Tyrime pažymima, kad Lietuvoje suteikiamos palyginti ilgos vaiko priežiūros atostogos ir jų išmokoms skiriama nemažai lėšų, tačiau pagal išmokų gimus vaikui dydį ir darželių prieinamumą šalis atsilieka nuo kitų Europos valstybių.
Be to, Lietuvos gyventojai gerokai rečiau nei kitų Europos šalių gyventojai renkasi darbą ne visą darbo dieną, kuris leistų lengviau derinti profesinius ir šeimos įsipareigojimus.
LB atkreipia dėmesį, kad šiuo metu vieta vaikų darželyje garantuojama nuo dvejų metų, nors didžiausios vaiko priežiūros išmokos mokamos tik iki vaikui sukanka 18 mėnesių.
Ekonomistų vertinimu, siekiant mažinti kliūtis šeimas kurti norintiems gyventojams, reikėtų gerinti ankstyvosios vaikų priežiūros prieinamumą, sudaryti lankstesnes grįžimo į darbo rinką sąlygas ir daugiau dėmesio skirti paramai susilaukiant pirmojo vaiko.
Taip pat svarbūs būsto prieinamumas, ekonominis saugumas, informacijos apie vaisingumą teikimas bei nevaisingumo gydymo paslaugų prieinamumas.
Vis dėlto tyrimo autoriai pažymi, kad vien dosnesnė finansinė parama ar ilgesnės vaiko priežiūros atostogos didesnio gimstamumo negarantuoja.
LB vertinimu, šeimos politikos priemones būtina derinti su sprendimais, skatinančiais užimtumą, darbo našumą ir ilgesnį darbinį gyvenimą, taip pat atsakingu migracijos valdymu.
