Langakių kaimo bendruomenė: esame kėdainiečiai, permesti per autostradą

Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centre Arnetų name po dvejų metų pertraukos tęsiamos pažintys su kaimo bendruomenėmis. Trečiadienio vakarą čia svečiavosi langakiškiai, vyko asociacijos Langakių bendruomenės centro pristatymas.

Langakiškiai yra savo kulinarinio paveldo, rankdarbių ir amatų puoselėtojai, turintys tradicijas. Nors gyvena tarsi užkampyje, apsupti trijų rajonų – Kauno, Raseinių ir Kėdainių, tačiau nesijaučia atskirti. ,,Esame kėdainiečiai, permesti per autostradą“, – taip gyvenimą Langakiuose šmaikščiai apibūdino Langakių bendruomenės pirmininkas Antanas Čepliauskas.

Bendruomenei priklauso 94 žmonės, o toje teritorijoje, kuri vaizdžiai vadinama ,,už autostrados“, gyventojų yra apie 340.

Bendruomenė draugiška ir aktyvi

Pasak A. Čepliausko, bendruomenė yra aktyvi: „Turime išsirinkę dešimties žmonių aktyvą. Pakanka tiktai susiskambinti ir mes visi susibėgam, aptariam visus reikalus. Visi žino, kas už ką atsakingas. Žmonės nuostabūs, paprasti, labai nuoširdūs, mylintys savo kraštą.“

Trumpai pristačiusi bendruomenę iš Langakių kilusi Rita Vilkelienė pasakojo, kad Langakių bendruomenės centras buvo įsteigtas 2009 metais. Neturėdami patalpų, patirties langakiškiai ėmėsi šios iniciatyvos – steigiamasis komitetas parengė bendruomenės steigimo dokumentus.

,,Labai šilti žmonės, o kaimas atrodo kaip viena šeima“, – pastebėjo Audronė.

Neturint patalpų, bet turint vilties, kad taip nebus visada, šventės, susirinkimai, atmintinos datos buvo minimos ir švenčiamos tvenkinio salelėje, buvusiame vaikų darželyje ir nuosavuose namuose.

Bendruomenės pirmininko A. Čepliausko dėka 2015 metais buvo atidaryti nauji bendruomenės namai. Metams bėgant bendruomenės centras tapo per mažas, todėl A. Čepliauskas su komanda parašė projektą dėl didesnių patalpų ir 2019-aisiais, bendruomenės 10-mečio proga, langakiškiai turėjo erdvesnes patalpas.

Bendruomenė yra draugiška, aktyvi, tad ir šventes švęsti, pabūti kartu, pabendrauti žmonės renkasi gana aktyviai.

,,Švenčiame Kalėdų eglutės įžiebimo šventę, uždegame laužą, minėdami Sausio 13-ąją, per Užgavėnes vejame žiemą, minime Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją, rengiame koncertą Motinos dienai, renginį, skirtą Vaikų gynimo dienai. Tradicinė vasaros šventė visada sulaukia svečių iš arti ir iš toli. Liepos 6-ąją giedama tautiška giesmė, minima ir senjorų diena, o darbų pabaigtuvių šventė rudenį vainikuoja visų metų nuveiktus darbus“, – vardino R. Vilkelienė.

Be to, kiekvieną gegužės mėnesį Langakių kaimo gyventojai renkasi į gegužines pamaldas.

Dėmesys – ir kultūrai

Susirinkusieji turėjo progos pamatyti bendruomenės meninę programą. Dainavo Langakių mišrus vokalinis ansamblis ,,Langsva“ (vadovas Zenonas Brazinskas), Langakių bendruomenės kūrėja Vida Maliauskienė paskaitė savo kūrybos eilėraščių.

Pasirodė senjorių moterų ansamblis ,,Rudenėlis“. Šios moterys, kaip apibūdino vakaro vedėja, yra bendruomenės varikliukas – nepailstančios, aktyvios, darbščios, puoselėjančios savo sodybas, auginančios gyvulius, slegiančios sūrius, gegužės mėnesį susirenkančios į gegužines pamaldas ir dar suspėjančios į repeticijas.

Kaip pašmaikštavo ansamblio vadovas, tai yra mergaitės, joms iki senjorių dar labai toli. Teatro mėgėjų grupė atvežė premjerą – Marijos Kazakevičienės vaizdelį ,,Nepagydoma liga“ (vadovė Vitalija Muraškovienė).

Labiausiai trūksta asfaltuoto kelio

Stalo vaišes pristačiusi Angelė Barščiauskienė sakė, kad visi patiekalai pagaminti iš naminių produktų, atsivežė tą, kas ką užsiaugino, kas ką turėjo. ,,Viską pagamino mūsų kaimo moterys. Tos, kurios dainuoja, kurios vaidina ir kurios dar rankdarbiais užsiima.

Atsivežėme mėtų arbatos, obuolių ir morkų sulčių, želė tortą su šilauogėmis, uogienės, medaus, varškės sūrį, iškeptą senovinį pyragą, naminių lašinukų, kibinų, virtinių su baravykais, ,,bado blynų“, kuriuos galima valgyti per visus pasninkus. Švenčių metu viena vieną patiekalą pagamina, kita kitą, paskui visos ragaujame, dalijamės receptais. Langakiškiai yra labai draugiški, geranoriški, bet yra ir tokių, kuriems nieko nereikia“, – pasakojo aktyvioji bendruomenės narė Angelė.

Bendruomenė yra draugiška, aktyvi, tad ir šventes švęsti, pabūti kartu, pabendrauti žmonės renkasi gana aktyviai.

Paklausta, ko labiausia trūksta Langakiuose, A. Barščiauskienė atsakė, kad asfaltuoto kelio: „O visa kitką mes pasidarom, pasigaminam patys. Tik šiandien sėdim begalinėse dulkėse. Turime bendruomenės namus, aktyvų pirmininką. Žmonės susirenka, viską daro, dirba. Kiek turtingi, tiek vaišingi. Labai laukiam, kada bus atidarytos naujos medicinos punkto patalpos.“

Kaimas atrodo kaip viena šeima

Čia pat vietoje veikė Langakių bendruomenės moterų Nijolės Demenienės, Ingridos Subačienės, Vilmos Norkutės, Ritos Tebėrienės, Audronės Levinskienės rankdarbių paroda.

A. Levinskienė dekupažo technika bei akrilo dažais dekoruoja lėkšteles, kurios pagamintos iš palmių lapų, taip pat pagražina pjaustymo lenteles, tapo paveikslus. Moteris sakė, kad teptuko rankoje nelaikiusi daugiau nei 40 metų, o dabar, atsiradus sąlygoms, po truputį užsiima kūryba. Ji atvykusi iš Kauno, šiuo metu gyvena Langakių savarankiško gyvenimo namuose. ,,Labai šilti žmonės, o kaimas atrodo kaip viena šeima“, – pastebėjo Audronė.

Skaras, šalikus mezganti R. Tebėrienė sakė, kad megzti išmoko savaime, nors mokykloje tai buvo pats nemėgstamiausias užsiėmimas. Tačiau baigus mokyklą kilo noras nusimegzti megztinį, o dabar apmegzta visa šeima. Seniau šeima gyveno Kaune, tačiau norėjo pabėgti iš miesto, tad Langakiuose jau – apie 15 metų.

„Visai patinka čia gyventi ir dulkėtu keliu kasdien tenka važiuoti į darbus Kaune, bet laukiam stebuklo, kada čia atsiras asfaltas“, – vylėsi Rita.

A. Raicevičienės nuotraukos