Lančiūnavos kaimas etnografiniu ir lingvistiniu požiūriu priklauso Aukštaitijos regionui. Aukštaitija pasižymi tarmių, gyvensenos ir etnokultūrinio paveldo margumu. Galime tik džiaugtis ir didžiuotis, kad vyresnieji kaimo gyventojai ne tik per šventes, bet ir kasdieniame gyvenime dar laikosi iš tėvų ir senelių perimtų tradicijų, tačiau šiuolaikinis gyvenimas suteikia daug galimybių rinktis ir jauni žmonės kartais susipainioja, todėl labai svarbu jiems parodyti tikrąsias vertybes, užkrėsti geru pavyzdžiu.
Projekto „Pažinkime Lietuvą“ veiklos buvo puiki proga atkreipti dėmesį į savitas Aukštaitijos tradicijas – sakytinį ir muzikinį folklorą, kulinarinį paveldą, tradicinius amatus ir verslus, kalendorinius ir kitus papročius, tarmę ir patarmes, aktualizuoti jų išsaugojimą. Projektą finansavo Kėdainių rajono savivaldybė.
Vykdydami projekto veiklas lančiūnaviečiai lankėsi Šlyninkos vandens malūne, kur vyresnieji prisiminė, o jaunimas susipažino su valgymo tradicijomis, sėdėjimo už stalo tvarka, patiekalų įvairove, sužinojo, kaip mūsų senoliai kepdavo duoną.
Gražių emocijų projekto dalyviams sukėlė šiaudinių sodų rišimo edukacija. Užsiėmimą vedė edukatorė Laima Kiškiene iš VšĮ „Savos erdvės“.
Pirmą kartą Lančiūnavoje buvo suorganizuota folklorinių ansamblių šventė „Padainuosim mes sustoję…“.
Šventėje dalyvavo Kėdainių krašto kolektyvai „Seklyčia“ iš Akademijos, „Vermena“ iš Truskavos, „Rudekšna“ iš Šėtos, „Radasta“ iš Sirutiškio, vaikų folkloro ansamblis „Kleketukai“. Kolektyvai pamokė klausytojus dainuoti aukštaitiškas dainas, iš kurių savitumu išsiskyrė sutartinės, nes jose yra išsaugota archajiška muzikos forma.
Taip pat šventėje dalyvavo Lančiūnavos folklorinių šokių kolektyvas „Gintarai“, kuris mokė šokti aukštaitiškus šokius.
Projekto metu organizuotos edukacinės bei kultūrinės veiklos leido bendruomenei geriau pažinti savo krašto tradicijas, būti aktyviais bendruomenės nariais bei kartu kūrybiškai praleisti laisvalaikį.
Projekto vadovė Jolanta Vasilienė
