Straipsnio iniciatorė Gintarė Naujokienė (LAMMC)
Panašu, kad paskutinė antrojo vasaros mėnesio diena ir rugpjūčio pradžia sausų orų nežada, artimiausiomis dienomis jie ir toliau išliks lietingi.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) mokslininkių dr. Onos Auškalnienės, dr. Rasos Karklelienės, dr. Danguolės Juškevičienės ir dr. Neringos Rasiukevičiūtės paprašėme pakomentuoti nepalankių oro sąlygų poveikį lauko bei daržo augalų kokybei ir ligų bei kenkėjų plitimui.
Koks gali būti per didelio drėgmės kiekio poveikis javų derliui jo nuėmimo metu?
Dr. O. Auškalnienė. Šiuo metu javai yra suformavę derlių, ir lietus grūdų derliaus kiekiui didelės įtakos neturi. Kas kita su derliaus kokybe ir nuėmimo sąlygomis.
Kai kuriuose šalies regionuose dėl praėjusių liūčių su stipriu vėju yra išgulusių javų.
Tokiems ilgai trunkantis lietus gali pakenkti – grūdai gali sudygti varpose ir smarkiai pabloginti derliaus kokybę bei labai pasunkinti jo nuėmimą.
Kitas dalykas – ilgai trunkantis lietus gali turėti neigiamos įtakos net ir neišgulusių javų grūdų kokybei.
Lietus gali ne tik bloginti nuėmimo sąlygas, bet ir didinti grūdų džiovinimo išlaidas. Apskritai, grūdų derlius, jei tik jį pavyks nuimti, suformuotas geras.
Kaip perteklinė drėgmė gali paveikti daržo augalų augimą bei derlių ir ligų bei kenkėjų protrūkį?
Dr. R. Karklelienė, dr. D. Juškevičienė, dr. N. Rasiukevičiūtė. Kai dirvoje yra per didelis drėgmės kiekis, augalai sunkiai pasisavina maisto medžiagas. Jie gali lėčiau vystytis, nusilpti ir suformuoti mažesnį derlių.
Labai drėgnoje dirvoje augalams trūksta deguonies, sumažėja jos temperatūra, sėklos blogai sudygsta arba visai supūva. Kai dirva per ilgai būna įmirkusi, šaknys negauna deguonies ir pradeda pūti.
Tai dažniau turi įtakos morkų, burokėlių ir kitų daržovių kokybei. Šakniavaisiai gali būti deformuoti ir skilinėję. Svogūnų ropeles reikėtų nuimti laiku, kad dirvoje esant drėgmės pertekliui nepradėtų vystytis antrinės šaknys.
Augalų ligas sukelia nepalankūs aplinkos veiksniai: drėgmės perteklius, netinkama temperatūra, toksinai, patogenai ir kt. Per didelis drėgmės kiekis dirvoje taip pat gali paskatinti ligų plitimą, ypač derliaus nuėmimo ir sandėliavimo metu.
Drėgnas klimatas palankus vystytis daugeliui patogenų, kurie sukelia sodo ir daržo augalų ligas.
Dėl drėgmės pertekliaus sodo ir daržo augalai neatlaiko susikaupusių sulčių ir sprogsta, o žaizdose susidaro itin palankios sąlygos vystytis patogenams.
Didelė santykinė oro drėgmė ypač palanki bakterinių ir grybinių ligų plitimui. Kai kurių grybinių infekcijų vystymuisi būtina didelė santykinė oro drėgmė ir ilgas jos trukmės laikotarpis. Kekerinio puvinio sukėlėjas Botrytis spp. patogenas jautrus drėgmei, jo vystymuisi optimali santykinė oro drėgmė – 70–95 proc., tačiau svarbi ir oro temperatūra.
Kad infekcija prasidėtų ir prasiskverbtų į audinius, turi susidaryti palankios oro sąlygos: ilgai besilaikanti drėgmė ant augalų lapų ir ligai plisti optimali temperatūra.
Jei drėgmė ant lapų išlieka ilgiau kaip 23 valandas esant 20 °C temperatūrai, tikimybė augalams užsikrėsti kekeriniu puviniu viršija 60 proc.
Kaip dirvožemio drėgmės režimo netolygumas gali paveikti šių metų derlių ir kokią įtaka turės ruošiantis rudeninei javų sėjai?
Dr. O. Auškalnienė. Šių metų sąlygos formuotis įvairių augalų derliui buvo nevienodos – dėl pakankamo kiekio drėgmės jos buvo labai palankios vasariniams augalams. Tai pasakytina apie vasarinius javus ir pupinius augalus.
Kukurūzams pirmaisiais augimo tarpsniais sąlygos nebuvo palankios dėl vėsaus oro. Vėliau, liepos pradžioje, oras sušilo, ir šie augalai, nors ir šiek tiek vėluodami, dabar sparčiai auga ir kaupia sausąsias medžiagas, nes dabartinės sąlygos tam itin palankios.
Žieminiams javams ir rapsams sąlygos buvo įvairios: dėl labai švelnios žiemos jie peržiemojo labai gerai, tačiau jų spartų vystymąsi ir augimą pristabdė pavasarinės šalnos.
Drėgmės režimas šiais metais buvo labai palankus ir, nepaisant šalnų poveikio (įvairiuose šalies regionuose jis buvo nevienodas), susiformavo tikrai geras augalų derlius.
Dėl artėjančios sėjos kol kas labai nerimauti nereikėtų, nes didesnį rūpestį kels laukai javų, kurie jau yra pagulę dėl ankstesnių gamtos reiškinių – tokiuose laukuose gali būti ne tik šiek tiek mažesnis derlius, bet ir gerokai prastesnė grūdų kokybė.
Apskritai, norint, kad dirvožemis būtų kuo mažiau priklausomas nuo drėgmės režimo, būtina gerinti jo kokybę – įvairiomis priemonėmis didinti organinės medžiagos kiekį.
Klimato pokyčiai, viena vertus, kelia iššūkių žemdirbiams, kita vertus, ilgėjantis vegetacijos laikotarpis ir didelis kiekis drėgmės suteikia naujų ūkininkavimo praktikos galimybių.
Kaip ūkininkai galėtų prisitaikyti ir lanksčiau pasinaudoti rinkdamiesi žemės ūkio augalus kintant auginimo sezonų trukmei: ilgėjant pavasariui ir rudeniui, trumpėjant ir šiltėjant žiemoms?
Dr. O. Auškalnienė. Kol kas nėra tokių drastiškų klimato pokyčių, kad iš esmės keistų turimą pasėlių struktūrą.
Visgi atsiranda naujų, ilgesnės vegetacijos augalų auginimo galimybių. Vieni tokių augalų – gauruotosios sojos (pupelės), kurios jau bando atrasti savo vietą šalies laukuose.
Jeigu žiemos išliktų švelnios, galbūt būtų galima auginti daugiau žieminių augalų, pavyzdžiui, žieminių avižų, žieminių žirnių ir kitų. Svarbu, kad būtų rinkos užaugintai produkcijai realizuoti.
Dr. R. Karklelienė, dr. D. Juškevičienė, dr. N. Rasiukevičiūtė. Siekiant išvengti neigiamo perteklinės drėgmės poveikio, svarbu užtikrinti tinkamą drenažą, ypač molingose dirvose.
Taip pat reikia parinkti tinkamus sėjos ir sodinimo atstumus, kad augalai turėtų gerą oro cirkuliaciją.
