Kovo 11-ąją sukako 30 metų, kai vėlų vakarą 124 ką tik išrinktos Aukščiausiosios Tarybos deputatai pasirašė dokumentą, kuriuo atstatė Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. Trisdešimt laisvės metų – tiek laiko gyvename atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje, džiaugiamės laisve mąstyti ir veikti, dorojamės su iš to kylančiais iššūkiais, vis dar mokomės būti laisvi ir pilietiški.


Svarbiausia – mylėti savo šalį

„Trisdešimt metų gyvenau Sovietų Sąjungoje ir lygiai tiek pat gyvenu laisvoje Lietuvoje. Palygindamas galiu pasakyti – taip, yra problemų, yra sunkumų, yra visko, bet visi turbūt sutiksime, kad sunku buvo tikėtis, jog Lietuva per trisdešimt metų taip pasikeis ir mes gyvensime taip, kaip dabar gyvename“, – sakė Saulius Grinkevičius, rajono savivaldybės tarybos narys, atvykęs pagerbti  Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Povilo Aksomaičio, mūsų kraštiečio, amžino poilsio atgulusio Kauno g. kapinėse.

Kartu su tarybos nariais Virmantu Pikeliu, Vilma Šnurevičiūte, Sandra Barzdiene jis pagerbė signataro atminimą tylos minute, padėjo gėlių, uždegė žvakeles.

„Turime mylėti ir puoselėti savo šalį, būti pasiruošę, jeigu reikės, ją ginti. Svarbiausia, turime mylėti savo šalį ir jos žmones, gerbti vieni kitus ir stengtis, kad mūsų gyvenimas būtų daug mielesnis, daug gražesnis“, – šventinius sveikinimus išsakė kadenciją baigęs rajono meras S. Grinkevičius.

Rajono savivaldybės tarybos narys Saulius Grinkevičius Kovo 11-ąją atvyko pagerbti mūsų kraštiečio, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Povilo Aksomaičio, amžino poilsio atgulusio Kauno gatvės kapinėse.

Šventę sukūrė patys

Nors daugybė žmonių tądien susirinko švęsti sostinėje, Kaune ar Panevėžyje, Kėdainiuose Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetis paminėtas santūriai.

Rajono valdžia dėl koronaviruso grėsmės atšaukė Kovo 11-osios renginius uždarose patalpose ir nepasiūlė alternatyvos, išskyrus raginimą Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį minėti namuose, kepti pyragus, piešti ar žaisti stalo žaidimus. Vis tik iniciatyvūs kraštiečiai šventę susikūrė patys. Vieni vyko į atvirame ore vykusius renginius didesniuose miestuose, kiti šventė Kėdainiuose.

Štai Kėdainių liberalaus jaunimo organizacijos nariai senamiestyje kėdainiečiams išdalino šimtą pintų trispalvių apyrankių. „Taip sveikiname kėdainiečius su Kovo 11-ąja“, – šypsodamasi sakė organizacijos valdybos narė Augustė.


O asociacija „Sveiki Kėdainiai“ atgaivino tradiciją ir po metų pertraukos pakvietė draugus ir visus laisvus žmones į trečiąjį Kovo 11-osios pikniką naujoje vietoje – Radvilų gatvėje, „Namuko“ kiemelyje. Čia kėdainiečiai klausėsi sąjūdžio laikų muzikos, bendravo, šnekučiavosi, šildėsi prie bendros ugnies, kepė šašlykus, dešreles ir net gruzinišką duoną.

„Norisi pasibūti paprastai, laisvai, tiesiog švęsti laisvę. Kvietėme ateiti visus, kurie jaučiasi laisvi, manau, tokie žmonės ir atėjo. Bendras maisto gaminimas, dalijimasis, bendras laužas visada suvienija žmones, bendruomenę, net jeigu ir esame pažįstami tik iš matymo“, – kalbėjo viena iš pikniko organizatorių, asociacijos „Sveiki Kėdainiai“ narė, verslininkė Justina Kočetova.

 „Šis renginys parodo, kad žmonės nori turėti savo nuomonę, švęsti svarbias valstybines šventes, nori būti kartu, bendrauti, kartu džiaugtis“, – mano Kovo 11-osios piknike su žmona Aldona apsilankęs, rajono tarybos narys S. Grinkevičius.

Nors tądien pūtė gūsingas vėjas, tai, kad laisvei oras nesvarbus, liudijo nuolat į kiemelį užsukantys žmonės ir puiki nuotaika, kurią padėjo skleisti Kėdainių instrumentinis ansamblis bei jame grojantys Muzikos mokyklos mokytojai bei mokiniai.

Laisvę šventė net 400 žygeivių

Tą pačią dieną vyko Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečiui skirtas 8 km žygis, kurį inicijavo Kėdainių istorijos mokytojų metodinis ratelis, Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūris centras ir Kėdainių rajono mokinių taryba. Žygio tema – nauji tiltai, jungiantys praeitį su dabartimi.

Žygis pradėtas nuo miesto stadiono, kuriame vyko pirmieji Sąjūdžio mitingai, Roko maršas. Susirinkę ten ir sugiedoję Lietuvos himną, žygio dalyviai patraukė Kęstučio, Lukšio ir Žemaitės gatvėmis, perėjo neseniai pastatytą tiltą per Smilgos upelį. Sustoję prie Muzikos mokyklos, klausėsi Danielės Paužaitės atliekamos dainos, toliau pasuko Josvainių gatve iki Vaivorykštės tilto, tada Kauno gatve grįžo naujuoju pėsčiųjų tiltu iki miesto rotušės. Ten, prisiminus ir pakalbėjus apie istoriją, bibliotekos Vaikų ir jaunimo skyriuje surengtas nedidelis protmūšis.

„Eisenos, dainos suvienija žmones, todėl smagu, kad šis sumanymas puikiai pavyko. Dalyvavo apie keturis šimtus mokinių iš Josvainių, Krakių, Akademijos, visų miesto mokyklų, daug mokytojų. Smagu, kad prisijungė Šaulių sąjungos nariai, Kėdainių muzikos mokykla“, – džiaugėsi Daugiakultūrio centro vadovė, istorikė Audronė Pečiulytė.

Irmina Pryvalova

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.