Aplinkoje triukšmas mus lydi kasdien. Tačiau jis mūsų sveikatai gali būti ir pražūtingas: jie sukelia ne tik nuovargį ir susierzinimą, bet ir gausybę ligų. Be to, dažnas mūsų skundžiasi ir triukšmingais kaimynais, aplinkoje esančiais garsais.

Kartais raminti triukšmaujančius kaimynus tenka ir policijos pareigūnams.

Kartais raminti triukšmaujančius kaimynus tenka ir policijos pareigūnams.

„Triukšmas, net ir neviršijantis nustatytų normų kai kuriems žmonėms sukelia dvasinį ar fizinį diskomfortą, sveikatos sutrikimus, o kiti -neigiamo poveikio nejaučia. Net kišeninio laikrodžio tiksėjimas sukelia 20 decibelų triukšmą, garsi kalba – 70 decibelų, staklių triukšmas siekia 105 decibelus, o reaktyvinio lėktuvo variklis – 140–170 decibelų. Diskotekose muzika sukelia 120 decibelų!“, – teigė Ona Šulcienė, Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vedėja.

Pirmiausia triukšmas mums sukelia susierzinimą. Triukšmas žmogų veikia ne tik per klausos organą – ausis, bet per kaukolę, visą organizmą. Sutrinka kraujotaka, dėl ko vystosi hipertonija – padidintas kraujospūdis. Sutrinka virškinimo sistema, gali atsirasti skrandžio opos, daugiau išmetama adrenalino į kraują. Triukšmas – tai didelis stresas organizmui, kartu sumažinantis ir bendrą atsparumą. Kai triukšmas siekia 80 – 100 decibelų, sumažėja dėmesys, todėl galimos darbuotojų traumos.

Lėtinį klausos pablogėjimą sukelia didesnis kaip 85 decibelų triukšmas, tačiau esant ir mažesniam triukšmui yra klausos pažeidimo rizika. Be klausos pablogėjimo gali būti galvos skausmai, ūžimas, cypimas ausyse, sutrinka miegas, atsiranda nuovargis. Minimalus laikas per kurį gali atsirasti dėl triukšmo klausos pakenkimas – šeši mėnesiai. Triukšmo reikia vengti darbe, jei padidintas triukšmas būtina naudoti individualias priemones, reguliariai tikrintis sveikatą. Triukšmo nereikia toleruoti, kentėti nuo jo. Ramybė yra labai svarbi mūsų sveikatai.

Kėdainiečiai dažniausiai skundžiasi triukšmu, kurį patiria iš parduotuvių, įsikūrusių daugiabučių namų pirmuose aukštuose ar šalia gyvenamųjų namų, grūdų džiovyklų, lentpjūvių. Neretai ramybę trukdo kaimynų keliamas triukšmas. Kaimynai turi elgtis taip, kad nuo netinkamo jų elgesio nekentėtų aplinkiniai.

Neklusnius drausmina įspėjimai ir baudos.

Net 80 proc. viso triukšmo sudaro automobilių keliamas triukšmas. Miestų aplinkkeliai sumažina triukšmą, nes sumažėja automobilių srautas. Tačiau daugiabučių kiemuose, kurie nepritaikyti dideliam skaičiui mašinų, triukšmas padidėja, todėl gyventojai patiria neigiamą triukšmo poveikį.

Specialistė pastebi, kad daugėja ir profesinių susirgimų, kurių priežastis – triukšmas.

Nuo 2011 m. lapkričio 11 d. įsigaliojo nauja higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“.

Ši higienos norma nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai, tačiau netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejis. Leidžiami triukšmo dydžiai gyvenamosiose patalpose dienos metu- 45 dB, vakaro nuo (16-22 val.) -40 dB, nakties (22-6 val. ryto) metu- 35 dB.

Panašios naujienos

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.