Sekmadienį Kėdainių rajone būta ne vieno gaisro. Pernaravos seniūnijoje užsidegė pirtis, o Dotnuvoje teko gesinti ūkinį pastatą, kuris galimai užsidegė nuo šalia stovėjusių atliekų konteinerių.
Vakare, po 20 val. skubėta į Dotnuvos mstl., Kranto g. Pranešta, kad dega ūkinis pastatas.
„Kaip paaiškėjo, degė 2 šiukšlių konteineriai. Nuo jų ugnis persimetė į ūkinį pastatą. Sudegė 2 plastikiniai šiukšlių konteineriai, 1 paveiktas termiškai, apdegė ūkinio pastato 1 m² stogo dangos, medinės pastato konstrukcijos ir sandėliuko durys. Ūkinis pastatas 10×10 m dydžio, mūrinis, perdanga medinė, stogas dengtas šiferiu, dūmų detektoriaus nebuvo. Įvykis tiriamas“, – teigia Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyresnioji specialistė Džiuginta Vaitkevičienė.
Degusią pirtį gesino patys
Apie 16 val. buvo gautas pranešimas, kad Pernaravos sen., Kupsčių k., Lakštingalos g. dega pirtis. Atvykus ugniagesiams, pirtis (6×3 m dydžio, medinė, 1 aukšto, stogas dengtas bitumine danga) jau buvo užgesinta. Pirties patalpos dar perlietos vandeniu. Įvykio metu išdegė pirties vidus, trūko panoraminis langas (3×2,5 m dydžio), nuardyta 2 m² sienos ir 2 m² lubų apdailos. Dūmų detektorius pirtyje buvo įmontuotas.
Kodėl dega pirtys?
Ugniagesių gelbėtojų teigimu, gaisrai pirtyse gali kilti dėl gausybės priežasčių, pavyzdžiui, jei turite įprotį ant pirties krosnelės palikti džiūti rankšluosčius arba matydami, kad šalia krosnelės ar virš jos yra pažeista, karščio paveikta mediena, neskubate jos pakeisti.
Specialistai akcentuoja dvi pagrindines gaisrų pirtyse priežastis. Viena – pirtis neteisingai įrengta, kita – nesaugiai eksploatuojama. Kartais būna panaudoti netinkami statybiniai mišiniai ir kitos medžiagos, veikiamos aukštos temperatūros, sutrupa, „apnuogindamos“ degią konstrukciją.
Kita dažnokai pasitaikanti gaisro priežastis, kai įrenginėjant pirties krosnis, paliekami „karščio tiltai“, t. y. konstrukcijos, skirtos degių medžiagų apsaugai, prisukamos metaliniais varžtais (medsraigčiais). Metaliniai tvirtinimo elementai, veikiami krosnies temperatūros, taip įkaista, kad uždega medinę konstrukciją, į kurią jie būna įsukti.
Gaisras gali įsiplieksti ir tada, kai krosnis ar dūmtraukis įrengiami per arti statinio degių konstrukcijų, kurios vėliau, veikiamos aukštos temperatūros, užsiliepsnoja.
Įrenginėjant pirties krosnis ir dūmtraukius būtina vadovautis „Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinė saugos taisyklėmis“. Jose pateikti reikalavimai kietojo kuro šildymo sistemoms, nurodomi saugūs atstumai nuo dūmtraukių ir šildymo krosnių iki degiųjų medžiagų.
Eksploatacinio pobūdžio gaisrų pirtyse priežastimi neretai būna ir neatsargus žmonių elgesys jose, pavyzdžiui, be priežiūros paliktos besikūrenančios krosnys pirtyse arba šalia įkaitusių paviršių palikti daiktai, tarkime, sudedamos malkos, paliekamos šiukšlės, plastikiniai kibirai, į kuriuos supilami neatvėsę pelenai.
„Būna, kad iš dūmtraukių laiku neišvalomi suodžiai, o jiems užsidegus, įkaista arba suskyla kaminas ir ugnis persimeta ant perdangos ar stogo,“ – galimas gaisrų priežastis vardija ugniagesiai.
Todėl patariama pirties įrengimą patikėti tik profesionalams, o mėgaujantis pirties malonumais, nepamiršti laikytis saugumo reikalavimų.
„Kėdainių mugės“, PAGD ir Kauno PGV inf.
