Po šiek tiek ilgiau nei metų pertraukos į Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčią sugrįžo restauruoti kunigaikščių Radvilų sarkofagai. Bažnyčia ir joje esantis kunigaikščių Radvilų mauzoliejus nuo spalio vidurio jau atviri lankytojams ir turistams. Kunigaikščių Radvilų palaikai dar tiriami.

Suremontavo ir mauzoliejų

Pasak Kėdainių krašto muziejaus direktoriaus Rimanto Žirgulio, pastaruosius dvidešimt metų mauzoliejuje saugoti kunigaikščių Radvilų sarkofagai dėl drėgmės ir netinkamų aplinkos sąlygų buvo paveikti korozijos. „Po restauravimo darbų sarkofagai grįžo į suremontuotą ir jų laikymui pritaikytą kunigaikščių Radvilų mauzoliejų bažnyčioje: jame įrengtas grindinis šildymas, ventiliacijos sistema, todėl mikroklimatas mauzoliejuje bus palankus ir šios istorinės vertybės, tikimės, dabar bus laikomos saugiai“, – sakė Kėdainių krašto muziejaus direktorius.

Šeši kunigaikščių Radvilų sarkofagai restauravimui iškeliavo 2019 metų rugsėjį. Šiuos darbus, įvertintus 254 tūkst. eurų, atliko UAB „Statybos valdymo paslaugos“. Pasak R. Žirgulio, restauratoriai turėjo nemažai darbo, tačiau kardinalios invazijos daryti neprireikę, mat sarkofagai prieš daugiau kaip dvi dešimtis metų jau buvo kapitaliai restauruoti.

Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia yra Senojoje g. 1, mauzoliejų galima aplankyti trečiadieniais – penktadieniais, nuo 11 iki 18 val., šeštadieniais – nuo 10 iki 17 val., sekmadieniais – nuo 10 iki 15 val. Kaina suaugusiems lankytojams – 2 Eur, mokiniams, studentams ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims – 1 Eur. Informacija teikiama tel. (8 347) 53685 arba (8 347) 51330.

Restauruoti kunigaikščių Radvilų sarkofagai /Kėdainių krašto muziejaus nuotrauka/

Palaikai dar tiriami

Tiesa, kol kas bažnyčioje lankytojai gali pamatyti tik sarkofagus ir sutvarkytą mauzoliejų – kunigaikščių Radvilų palaikai dar tiriami. Radvilų šeimos narių palaikai pernai buvo išgabenti į Vilniaus universitetą ir tyrinėjami jo laboratorijoje. Panaudojant moderniausias technologijas bei mokslo pasiekimus bandoma nustatyti iki šiol nežinomus faktus apie šalies didikus, jų giminystės ryšius, pagal kaukolių formas atkurti jų portretus.

„Jei nepasikeis aplinkybės, galbūt dar šiais metais sulauksime DNR tyrimų atsakymų iš Kanados, nes mūsų noras buvo identifikuoti nežinomus palaikus, nustatyti galimus giminystės ryšius“, – sakė Kėdainių krašto muziejaus direktorius.

Iki šiol mauzoliejuje buvo nustatyti Jonušo Radvilos (1612–1655 m.) ir mažamečio jo broliuko Stepono, gimusio 1624 metais ir po kelių mėnesių mirusio, palaikai. Jų senelio – Kristupo Radvilos Perkūno (1547-1603) sarkofage saugoti trijų vyrų ir vienos moters palaikai – dviejų vyrų kaulai atitinka Kristupo Radvilos amžių.

Norint tiksliau identifikuoti Kėdainiuose palaidotų kunigaikščių Radvilų tapatybes, tiriami ir Baltarusijoje, Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje, esantys  sarkofagai su katalikiškos – Mikalojaus Juodojo linijos kunigaikščių Radvilų palaikais.  

Taip pat tiriami ir kitoje kriptoje palaidotų Kėdainių miestelėnų – reformatų palaikai. Bažnyčioje taip pat bus įrengta šiuolaikiška istorinė ekspozicija, pasakosianti apie Reformatų bažnyčios bei bendruomenės istoriją.

Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia.

Vykdo projektą

Moksliniai tyrimai ir darbai atliekami Europos kaimynystės programos lėšomis. Kėdainių krašto muziejus kartu su Nacionaliniu istorijos ir kultūros muziejumi – draustiniu „Nesvyžius“ (Baltarusija) vykdo 2014–2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos ir Kėdainių rajono savivaldybės remiamą projektą „Kunigaikščių Radvilų paveldo Kėdainiuose ir Nesvyžiuje išsaugojimas bei pritaikymas turizmo reikmėms“. Šio projekto vertė maždaug 700 tūkst. eurų.

(Kėdainių krašto muziejaus ir „Kėdainių mugės“ nuotraukos)

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.