Plinkaigalyje gyvenantis bitininkas Erikas Augustinavičius, tik prieš metus gavęs licenciją oficialiai gaminti ir parduoti midų, jau džiaugiasi svarbiu savo unikalios veiklos įvertinimu.
Plinkaigalyje pagamintas „Kunigaikščių“ midus šiųmetėje parodoje „AgroBalt“ buvo apdovanotas aukso medaliu. „Visa šeima džiaugiamės tokiu įvertinimu. Juk midų gaminame tik metus, o jau pelnėme pripažinimą. Šis midus unikalus tuo, kad jame yra visi bičių produktai“, – rodydamas medalį sakė lietuviškojo midaus gamintojas Erikas Augustinavičius. Per metus plinkaigaliečiai pagamino apie 10 tonų midaus.
„Gaminame keturių rūšių midų. Ne tik apdovanotąjį tamsų „Kunigaikščių“, bet ir šviesius „Tradicinį“, „Pienių žiedų“ ir „Jūratės“ gėrimus. Midaus gamyba – gana ilgas procesas, užtrunkantis iki metų. Bręsdamas šis gėrimas tik gerėja, tad kuo ilgiau midų brandiname, tuo jis tampa vertingesnis“, – sakė midaus gamintojas.
E. Augustinavičius sakė, kad į parodas važiuoja ne norėdamas nuskinti kokius laurus, bet siekdamas populiarinti midų: „Apie midų dar sklando labai daug mitų. Žmonėms atrodo, kad tai itin stiprus gėrimas. Tačiau tiesa visai kita – mūsų gaminami midūs yra nuo 11 iki 14 laipsnių stiprumo. Kadangi tai gana brangus gėrimas, tai jis tikrai nenuves tautos į bedugnę. Mano manymu, midaus gėrimas yra tam tikras ritualas ir bendravimo forma. Midus – gėrimas ne skrandžiui, bet sielai.“
Midų Augustinavičiai kol kas gamina šeimos pajėgomis. Kiekvienas žino savo darbus ir juos atsakingai atlieka.
„Norėdami pagaminti vieną litrą midaus bitininkai tam sunaudoja 700 gramų medaus ir 500 gramų vandens. Kadangi midus gaminamas iš brangių žaliavų, tai ir jo kaina nėra pigi. Kol kas mūsų midaus pardavimai nėra itin dideli, bet po parodos susidomėjimas midumi ūgtelėjo. O kėdainiečiai mūsų pagaminto midaus gali rasti „Senamiesčio krautuvėlėje“ ir restorane „Grėjaus namas“. Po parodos Berlyne pradedame bendrauti su vokiečiais, kurie puikiai pažįsta midų ir turi net jo skanautojų klubus“, – sakė E. Augustinavičius.
Bitininkauti ir gaminti midų iš mamos išmokęs E. Augustinavičius sakė pirmaisiais midaus gamybos metais nenusivylęs: „Lūkesčiai pateisinti. Gamyba vyksta sklandžiai. Dabar reikia padirbėti populiarinant mūsų produktą ir viskas bus gerai.“
Patyręs bitininkas nuolat gyvena kūrybiniame procese. Kadangi midaus gamyba, pasak E. Augustinavičiaus, mokslas be pabaigos, tai jis ir gyvena eksperimentuodamas ir mokydamasis iš klaidų bei sėkmingų atradimų: „Viskas, ką suneša bitės į korius, keliauja į midaus gamybos cechą. Midui gaminti tinka visokių rūšių medus. Svarbiausia – fermentacijos procesas. Jis vyksta nerūdijančio plieno talpyklose. Paskui midus išpilstomas į butelius.Vis galvoju, kuo ir kaip tradicinį midų paskaninti. Jau dabar prie gamybos pabaigos midus su aviečių ir vyšnių sultimis. Bandyti galima daug ką. Svarbu, kad viskas gerai baigtųsi.“
