Net ir tie kasdieniai įpročiai, kurių beveik nepastebime, tyliai formuoja mūsų emocinę savijautą. Nuo pirmo žvilgsnio į telefoną vos pramerkus akis ryte iki vakarinių ritualų, turinčių nuraminti, tačiau dažnai tik dar labiau apkraunančių mūsų mintis – kiekvienas įprotis gali prisidėti prie emocinio pervargimo.
„Kasdieniai įpročiai daro daug didesnę įtaką mūsų emocinei sveikatai nei įsivaizduojame – nuolatinis skubėjimas, nereguliarus miegas, nevisavertė mityba ar net per didelis informacijos srautas gali pamažu kaupti įtampą ir sukelti emocinį pervargimą.
Pastebima, kad žmonės linkę dažnai ignoruoti pirmuosius signalus, tokius kaip nerimas ar dirglumas, tačiau būtent jie rodo, kad kūnas ir protas „prašo“ sustoti ir pailsėti“, – sako vaistininkas Gabrielius Leščinskas.
Psichologė-psichoterapeutė Gabrielė Stonė tvirtina, kad emocinis pervargimas itin paplitęs tarp darbingo amžiaus žmonių.
„Emocinis pervargimas – tai būsena, kuomet žmogus jaučiasi pavargęs net jei fiziškai yra pailsėjęs. Tai itin pavojinga būsena, kadangi ilgai trunkantis emocinis nuovargis gali peraugti į lėtinį nuovargį, o susidūrus su juo ypač sunku sau padėti.
Apie lėtinį nuovargį signalizuoja jokia kita medicinine būkle nepaaiškinamas nuovargis, trunkantis 6 mėnesius ar net ilgiau, taip pat išsekimas po net minimalios veiklos, sutrikusi atmintis ar dėmesio koncentracija, sunkumai užmiegant, galvos skausmas ar prasta nuotaika“, – pasakoja G. Stonė.
Kasdienė rutina gali neigiamai veikti emocinę gerovę
Pasak G. Stonės, sėdimas gyvenimo būdas – raktas į emocinį pervargimą. Ji akcentuoja, kad fizinės veiklos stoka gali kelti pavojų tiek fizinei, tiek psichologinei žmogaus sveikatai.
„Sėdimas darbas, pasyvus gyvenimo būdas, žemas judėjimo lygis yra vieni pagrindinių geros emocinės sveikatos priešų. Prie to taip pat prisideda ir rūkymas, kuris stipriai išryškina jaučiamus nerimo simptomus.
Taip pat žalą daro ir alkoholis, kuris neretai klaidingai vartojamas nusiraminimui, o iš tiesų veikia kaip nervų sistemos stimuliatorius.
Verta akcentuoti, jog emocinei gerovei taip pat kenkia bendras rutinos neturėjimas, disciplinos nebuvimas bei negebėjimas efektyviai planuoti savo laiką, ypač pamirštant skirti laiko poilsiui“, – teigia G. Stonė.
Jai pritaria ir vaistininkas, akcentuodamas poilsio svarbą: „Per didelis nuovargis gali trukdyti užmigti, kadangi žmogaus organizmas būna praradęs balansą tarp poreikio poilsiui ir susidariusios organizmo reakcijos į stresą.
Lėtinis stresas ir nepakankamas poilsis gali silpninti ir imuninę sistemą, todėl organizmas tampa jautresnis infekcijoms.“
Smulkūs įpročiai daro didelę įtaką
G. Stonės teigimu, siekiant išvengti emocinio pervargimo itin svarbu atkreipti dėmesį net į smulkiausius kasdienius įpročius.
„Smulkūs įpročiai ir jų visuma formuoja gyvenimo būdą. Penkiolikos minučių pasivaikščiojimas per dieną lygu 400 km per metus, o kasdien perskaitytų 20 puslapių – 25 knygoms per metus.
Kiekvienam reikėtų spręsti individualiai – tai daug ar mažai ir kaip šį laiką išnaudoti tokiu būdu, kad jis augintų mūsų asmenybes“, – pažymi psichologė-psichoterapeutė.
Pavyzdžiui, tinkami įpročiai gali turėti didžiulę įtaką mūsų emocinei sveikatai ir miego kokybei. Vaistininkas pastebi, kad net maži ritualai prieš miegą gali padėti kūnui ir protui atsipalaiduoti.
„Svarbu tinkamai pailsėti vakare – likus valandai iki miego, tikslinga sumažinti ekranų skleidžiamos mėlynosios šviesos kiekį, prigesinti ryškų kambario apšvietimą.
Taip pat rekomenduojama atlikti ir lengvus tempimo pratimus, kurie gali padėti sumažinti įtampą ir pagerinti nuotaiką.
Mažu atpalaiduojančiu ritualu galėtų būti ir puodelis ramunėlių ar melisų arbatos arba šiltas dušas, padedantis sumažinti raumenų įtampą“, – pasakoja G. Leščinskas.
Kaip pasirūpinti savo emocine sveikata?
G. Stonė akcentuoja, kad vienas veiksmingiausių įrankių gerai emocinei sveikatai palaikyti – sportas.
„Sportas ir fizinė veikla padeda tiesiogiai kovoti su stresu, reikšmingai ir greitai sumažinti nerimą ir dirglumą, pagerinti miego kokybę bei didina bendrą discipliną.
Labai svarbu nepamiršti ir rutinos – ypač žmonėms, kurie susiduria su miego sunkumais. Einant miegoti ir keliantis tuo pačiu metu, palaikant efektyvią miego higieną, galima ženkliai pagerinti emocinę savijautą.
Taip pat kasdienės trumpų meditacijų ar sąmoningumo praktikų sesijos gali reikšmingai pakeisti mūsų nervų sistemos veiklą – jas derinant su sportu, poveikis emocinei sveikatai gali būti prilyginamas natūraliems antidepresantams“, – pasakoja G. Stonė.
Pranešimas žiniasklaidai
