Šiandien Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčioje buvo dviguba šventė – Atvelykis ir tituliniai parapijos atlaidai. Nors iškilmės neeilinės, parapijos klebonas Sigitas Bitkauskas pastebėjo, kad nebesulaukiama bažnyčioje tiek parapijiečių, kiek jų būdavę kadaise.
„Šiais laikais šventajam Jurgiui, manau, reikėtų kovoti su bedievyste, nes žmonėms net atlaidai nebereikalingi. Velykos baigėsi ir nebėra entuziazmo eiti į bažnyčią.
Jei ne ištikimieji Kėdainių šauliai, tai nebūtų nė kam baldakimo nešti procesijoje.
Žmonės užsiėmę tik šio pasaulio reikalais, valandų valandas praleidžia socialiniuose tinkluose, o pasimelsti, ateiti į Dievo namus, nelieka nei laiko, nei noro.
Tai yra tikėjimo stoka. Vis dar yra tokių, kaip šventasis Tomas, kurie neįtikės Jėzaus buvimu, kol jo nepamatė ir nepalietė.
Bet reikia daryti tuos žingsnius, reikia ieškoti Dievo ne tada, kai jau visai viskas blogai, kitaip nebus išganymo.
Prisiminkime jau mirusį popiežių Pranciškų. Kai jis lankėsi Lietuvoje, ragino mus prisiminti savo šaknis, o mūsų šaknys yra krikščionybė, senelių ir prosenelių puoselėtas tikėjimas. Dabartiniai žmonės yra kitokie – viską nubarstę, numėtę, tokie bedieviai tampa.
Anksčiau šv. Jurgio atlaidai būdavo labai populiarūs, šis šventasis buvo labai gerbiamas. Žmonės į jį melsdavosi įvairiomis intencijomis – ir už gyvulėlius, ir kad derlius laukuose būtų geras, o dabar viskas užmiršta… Jaunimui tai neįdomu, senų daug išmirę arba jiems sunku ateiti, tai, matote, bažnyčia net per titulinius atlaidus yra tuštoka.
Šiandien yra Atvelykis. Linkiu visiems atgaivinti tą priblėsusį asmeninį tikėjimą ir melsti Dievą gailestingumo, nes jo reikia ir gyviesiems, ir mirusiesiems“, – kalbėjo Šv. Jurgio parapijos klebonas S. Bitkauskas.
Tituliniai atlaidai šiemet – be linksmybių
Vyresni kėdainiečiai mena, kad anksčiau į šv. Jurgio atlaidus sugūžėdavo žmonės ne tik iš miesto, bet ir aplinkinių kaimų.
Po iškilmingų mišių šventoriuje šurmuliuodavo mugė, vykdavo koncertai, žmonės būdavo vaišinami koše arba apdalijami jurgučiais (margintais Atvelykio kiaušiniais – aut. past.).
Šiemet, kadangi pasaulis vis dar gedi mirusio popiežiaus, nuspręsta nerengti pramogų.
Tituliniai atlaidai, kaip įprasta, prasidėjo iškilminga procesija aplink bažnyčią. Mišias aukojo kunigas svečias Virgilijus Rutkūnas, savo homilijoje priminęs susirinkusiesiems, kad šventasis Jurgis yra antrasis Lietuvos globėjas. Žmonės į jį kreipdavosi, prašydami užtarimo sau, savo artimiesiems, taip pat, kad gyvuliai būtų sveiki, kad augalai gerai augtų.
Dvasininkas kalbėjo ir apie Šventajame Rašte aprašytus Dievo daromus stebuklus, apie neišsenkantį jo gailestingumą bei akcentavo, jog norėdami, kad Dievas mums atleistų kaltes, turime ir mes atleisti kitiems žmonėms, kurie galbūt mus įskaudino ar kitaip nuskriaudė, ir visada aplinkiniams linkėti ramybės, kaip tai darė prisikėlęs Kristus.
Maldoje semiasi stiprybės
„Man labai svarbus ir Atvelykis, ir tituliniai atlaidai. Šventasis Jurgis ir ligonius užtaria, ir sergsti gyvulėlius, ir žemę atrakina, tai jo globa yra didelė.
Šios abi šventės man yra lygiavertės“, – sako iškilmėse kartu su vyru dalyvavusi Onutė Šulcienė.
„Nuo seno ūkininkai per šv. Jurgio iškilmę prašydavo palaiminti jų laukus ir gyvulius.
Po Jurginių prasideda darbymetis, pulsime į sodus, į daržus, tai, kad sektųsi, kad turėtume sveikatos ir sulauktume gero derliaus, šiandien melsiuosi į šv. Jurgį.
Maldose dažnai prašau Dievo gailestingumo ne tik sau, savo artimiesiems, bet ir viso pasaulio žmonėms, ypač dabar, kai tiek visokių neramumų, žmonės žūsta, nebeturi gyvenimo prasmės, tai tikrai turime už juos melstis ir tikėkimės, kad Dievas pagelbės“, – savo viltis išsako kėdainietė Virginija.
Kas yra Atvelykis?
Atvelykis – pirmasis sekmadienis po Velykų, aštuntoji diena po Kristaus prisikėlimo, užbaigianti velykinę savaitę. Teigiama, kad tą dieną prisikėlęs Jėzus Kristus pasirodė apaštalams ir suteikė jiems galią atleisti nuodėmes.
Atvelykis dar vadinamas mažosiomis arba vaikų Velykėlėmis, nes vėl būdavo marginami kiaušiniai, vaikai juos ridendavo, taip pat būdavo tradicija aplankyti krikšto tėvus, kad gautų margučių.
2 000-aisiais metais popiežius šv. Jonas Paulius II Atvelykį paskelbė Dievo gailestingumo sekmadieniu, taip atsiliepdamas į Vilniuje gyvenusiai šv. Faustinai išsakytą jai apsireiškusio Jėzaus norą pirmąjį sekmadienį po Velykų švęsti Dievo gailestingumo šventę. Pagal sesers Faustinos regėjimus buvo nutapytas stebuklais pagarsėjęs Dievo gailestingumo paveikslas, kuris viešai pirmą kartą pagerbtas prieš 90 metų ir užrašytas Gailestingumo vainikėlio tekstas, kurį kalbėdami žmonės įgyja jiems reikalingų malonių. Šį vainikėlį tikintieji dažnai sukalba ir palydėdami savo artimuosius per amžinybės slenkstį.
