Šiandien trankiai atšventus Užgavėnes ir iki soties prisivalgius blynų ar kitokių gardėsių, nuo rytojaus prasidės rimties laikas – gavėnia. Jos pradžią žymi Pelenų diena, per kurią dvasininkai ragina laikytis griežto pasninko, o linksmybes prašoma atidėti iki Velykų iškilmės.
„Pelenų diena visada būna trečiadienį, kitą dieną po Užgavėnių. Tądien yra vienas iš trijų didžiųjų pasninkų metuose, kuomet visiems, išskyrus mažus vaikus, senukus ir sunkius ligonius, būtina atsisakyti mėsiškų ir pieniškų produktų, nepersivalgyti kitokio maisto.
Tikintieji kviečiami apsilankyti bažnyčioje, kur kunigai šventina pelenus ir barsto juos ant žmonių galvų, darydami kryžiaus ženklą ir sakydami žodžius „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija“. Tai priminimas apie žmogaus būties laikinumą žemėje ir raginimas sutelkti dėmesį į dvasinius dalykus.
Per gavėnią Dievas mus kviečia atsinaujinti, pagilinti savo tikėjimą. O tam tinkamos priemonės – malda, pasninkas, išpažintis, geri darbai.
Svarbu, kad tikėjimas būtų gyvas, todėl skaitykite Šventąjį Raštą, bent sekmadieniais ateikite į bažnyčią, priimkite sakramentus, taip pat pravartu dalyvauti rekolekcijose“, – svarbius aspektus vardija Kėdainių Šv. Jurgio parapijos klebonas Sigitas Bitkauskas, kviesdamas pasninkauti ir kiekvieną gavėnios penktadienį.
Gavėnia skiriasi nuo advento
Kun. S. Bitkauskas sako, kad nors pasiruošimo pačioms svarbiausioms metuose religinėms šventėms – advento ir gavėnios laikotarpiai daug kam atrodo panašūs, iš tiesų jie skiriasi. Per adventą ruošiamės sutikti žmogumi užgimstantį Dievo sūnų, o gavėnia savyje talpina daugiau rimties, nes ji skirta apmąstymams apie Jėzaus nukryžiavimą, kančią ir mirtį. Per tą septynių savaičių laikotarpį bažnyčiose yra giedami graudūs verksmai, einamos Kryžiaus kelio procesijos.
„Šv. Jurgio bažnyčioje Kryžiaus kelias bus einamas kiekvieną penktadienį (pradžia maždaug apie 16.50 val.), prieš vakarines mišias, ir sekmadieniais prieš sumą (renkamės apie 11.15 val.). Gavėnia baigsis Velykomis, kurios skelbia Viešpaties prisikėlimą. Tai yra krikščioniško gyvenimo ir tikėjimo esmė. Ne mirtis, o prisikėlimas!
Žinote, buvo Lietuvoje toks septynmetis berniukas, jis neseniai mirė nuo sunkios ligos. Netektį išgyvenantys tėvai nepuolė kaltinti gydytojų ar dar kažko, o visų paprašė melstis už jų vaiką. Jei turime tvirtą tikėjimą ir amžinojo gyvenimo viltį, nebebijome mirties, nes tai tik slenkstis, kurį visi peržengsime“, – sako dvasininkas.
Dvasiniai dalykai daug svarbesni už materialinius
Kalbėdamas apie pasiruošimą Velykoms, kun. S. Bitkauskas ragina tikinčiuosius nepamiršti gerumo darbų, nes taip atliepiame Kristaus mokymą.
„Į amžinybę nieko materialaus nenusinešime, tad nėra prasmės kaupti tuos žemiškuosius turtus. Nukeliavus pas Dievą bus svarbus tik mūsų dvasinis lobis – bagažas sakramentų, kiek atjautos ir meilės parodėme kitiems žmonėms. Jei gyvensime pagal Dievo nurodytą kelią, būsime turtingi danguje.
Deja, šiuolaikinis žmogus dažniau žiūri tik savo naudos, kad tik jis būtų žvaigždė, būtų populiarus, surinktų daugiau patiktukų… Bet tai yra visai niekiniai dalykai. Ne jie mums atvers amžinojo gyvenimo vartus. O pažiūrėkite, kaip žmonės dėl jų plėšosi, kiek laiko ir pastangų eikvoja, kad nusipirktų namą ar mašiną, kai numiršta, dėl to jau draskosi kiti“, – apie gyvenimo realijas prabyla kunigas.
Ragina neužmiršti išpažinties
„Ruošiantis Velykoms labai svarbu permąstyti savo gyvenimą, padarytas nuodėmes ir jas išsakyti išpažintyje. Popiežius Leonas XIV irgi palietė šią temą, nes pastebėta, kad daug kas eina priimti Šv. Komunijos, bet išpažinties – tik mažuma. O taip neturi būti, nes yra numatytos sąlygos atleidimui gauti, kurias nubrėžė pats Kristus. Jei priimame Švč. Sakramentą būdami su didžiausiomis nuodėmėmis, tai yra Dievo papiktinimas, saviapgaulė, išsišaipymas iš tikėjimo, nes daroma ne taip, kaip reikia.
Jei kas iš parapijiečių negali ateiti į bažnyčią, bet norėtų atlikti išpažintį, priimti Komuniją, gali kreiptis į mane. Nuvyksiu į namus ar ligoninę ir suteiksiu sakramentus. Deja, žmonės nelabai naudojasi tokia galimybe. Pernai mūsų parapijoje tebuvo tik 6 tokie atvejai. Vadinasi, nesirūpiname savo senais tėvais, seneliais ar sergančiais artimaisiais, neatliepiame jų dvasinių poreikių. Būtinai apie tai pamąstykite per šią gavėnią“, – į kėdainiečius kreipiasi Kėdainių Šv. Jurgio parapijos klebonas S. Bitkauskas.
Primenama, kad šiemet Velykas švęsime anksti – balandžio 5-ąją.
