Beveik keturių šimtmečių istoriją skaičiuojanti Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia, unikali dėl išlikusios originalios XVII a. sieninės tapybos, varžosi su tvirčiausią mūrą pamažu įveikiančiu laiku. Bažnyčios sienas ir unikalias freskas ardo drėgmė ir druskos, įsigėrusios nuo tų laikų, kai čia buvo įrengtas odų fabriko sandėlis.


Kartas nuo karto „apgydoma“, ši istorinė ir kultūrinė miesto vertybė šaukiasi kapitalinių investicijų, kurios padėtų bažnyčiai tapti dar vienu traukos objektu Kėdainiuose.

Nenuleidžia rankų

Pasak Kėdainių evangelikų liuteronų parapijos kunigo Arvydo Malinausko, pastato sienos du kartus buvo tinkuotos specialiu sanuojančiu tinku, kuris sugeria druskas ir drėgmę, bet, praėjus keleriems metams, procedūrą reikia kartoti. 2012 metais savivaldybės administracijos sudaryta komisija nustatė, kad bažnyčios viduje susiformavusi avarijos grėsmė. Bažnyčios ir šalia esančių koplyčių fasadas prieš kelerius metus buvo sutvarkytas, tačiau jį vėl reikia remontuoti.

„Vis dėlto viduje situacija daug blogesnė, nepaisant to, kad per pastarąjį dešimtmetį 2 kartus kreipėmės su projektais į Kultūros paveldo departamentą, kartą – į Kultūros ministeriją“, – teigė A. Malinauskas.

Po keleto pastarųjų nesėkmingų bandymų gauti valstybės finansavimą, bažnyčios šeimininkė – Kėdainių evangelikų liuteronų parapija, padedant rajono savivaldybei, vėl imasi rengti projektą bažnyčios restauravimo darbams. Birželio 11 d. vykusiame rajono savivaldybės Bažnyčių rėmimo programos įgyvendinimo komisijos posėdyje patenkintas parapijos prašymas skirti pusę iš apytiksliai reikalingos projektui parengti sumos – 2 500 eurų. Kitą dalį skirs parapija.

2016 m. tuometinės rajono valdžios iniciatyva bažnyčios kompleksas buvo apšviestas iš lauko moderniu vakariniu LED apšvietimu, dar po metų iš Bažnyčių rėmimo programos skirta lėšų apsaugos priemonėms nuo gaisrų ir ilgapirščių. (R. Valionio nuotr.)


Tikisi gauti finansavimą

Iki rugsėjo mėnesio parengus projektą, finansavimo būtų kreipiamasi į Kultūros paveldo departamentą. Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia – kultūros paveldo objektas, tad savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas, vyriausiasis architektas Rytis Vieštautas palaiko jos gaivinimo idėją ir mato galimybių šiam objektui finansavimą gauti per dvi programas.

„Turime planą, kaip sutvarkyti bažnyčią. Kosmetinio remonto šiais metais atlikti neverta, jis nepadės. Pirmasis etapas būtų parengti projektą, be jo tvarkyti avarinės būklės negalime“, – sakė vyriausiasis architektas, įvardindamas svarbiausias priemones, padėsiančias nuo drėgmės apsaugoti bažnyčią: įrengti hidroizoliaciją, kvėpuojančią nuogrindą, sienas dengti šiuolaikišku sanuojančiu tinku.

Akivaizdu, kad iš Kultūros paveldo departamento prašoma suma bus solidi, tad dalinį finansavimą turėsianti skirti ir savivaldybė. Tačiau tam ateityje prireiks rajono savivaldybės tarybos palankaus sprendimo.


Taptų dar atviresnė visuomenei

Tiesa, žodinis palaikymas parapijos pastangoms duotas. Birželio 10 dieną savivaldybėje vyko rajono vadovų ir administracijos specialistų susitikimas su Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupu Mindaugu Sabučiu ir Kėdainių evangelikų liuteronų parapijos kunigu A. Malinausku.

Susitikimo metu aptartos bažnyčios remonto ir veiklos galimybės. Abi pusės sutaria, jog sėkmės atveju, gavus finansavimą ir atlikus remonto darbus, bažnyčia taptų dar atviresnė ne tik evangelikų liuteronų bendruomenei, bet ir plačiajai visuomenei.

„Lietuvoje turime pavyzdžių, kai, bendradarbiaujant su savivaldybėmis, bažnyčių pastatai buvo atnaujinti ir tapo ne tik vietos, bet ir platesnės kultūrinės veiklos centrais“, – sakė Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis. Dvasininkas priminė, jog evangelikų liuteronų bendruomenė Lietuvoje šiuo metu nėra gausi, tad bendrai su savivaldybėmis priimami sprendimai padeda jai išsaugoti ir atgaivinti parapijoms priklausančius pastatus.

„Mes taip pat esame už tai, kad Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčioje vyktų renginiai, vietiniai ir tarptautiniai. Norėtume, kad bažnyčia tarnautų visuomenei, tikimės bendro darbo“, – kalbėjo vyskupas M. Sabutis.

Vertingo paveldo dalis

Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia yra miesto daugiakultūrio paveldo dalis. Bažnyčią XVII a. pirmoje pusėje pastatė Kėdainiuose gyvenusi vokiečių liuteronų bendruomenė. Jos viduje išlikusios originalios XVII a. freskos, kuriose vaizduojami apaštalai Petras ir Povilas, evangelistai Jonas, Lukas, Matas ir Morkus.

Buvusiose kapinaitėse palaidoti žymūs to laikmečio gyventojai, išlikusios Adomo Freitago (1608–1650) – karo inžinieriaus, tvirtovių specialisto, filosofijos ir medicinos mokslų daktaro, asmeninio Jonušo Radvilos gydytojo, Jono Fišerio – vaistininko ir pašto viršininko, miesto gydytojo ir Kėdainių bažnyčios seniūno Fridricho Kaneinio (1663–1710) memorialinės lentos. I ir II pasaulinių karų metais čia buvo laidojami vokiečių kariai. 1999 m. bažnyčia grąžinta evangelikų liuteronų bendruomenei.

Irmina Pryvalova

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.