Kėdainių rajone, Aristavos gyvenvietėje esančiame Mažojo Malčiaus tvenkinyje jau antra savaitė vyksta po ledu dūstančių žuvų gelbėjimo operacija. Į kitą tvenkinį perkelta apie 400 kilogramų žuvų, po ledo kompresoriais nuolatos pučiamas oras. Pasak aplinkosaugininkų, panašu, jog bendromis pastangomis krizę pavyko suvaldyti.

Žuvys duso dėl deguonies trūkumo

Mažojo Malčiaus tvenkinyje jau keletą dienų kompresoriais bandoma vandenį prisotinti deguonimi. Vieną kompresorių atgabeno ir bendrovės „Kėdainių vandenys“ specialistai.

Prie neužšalusios vandens properšos susispietusios, orą gaudančios žuvys. Toks nekasdienis vaizdas Aristavos Mažojo Malčiaus tvenkinyje užfiksuotas užpraeitą savaitę.

Tyrimą pradėję aplinkosaugininkai nustatė, jog šio tvenkinio vandenyje iki kritinės ribos sumažėjęs deguonies kiekis. Dėl to žūstančios žuvys išsigelbėjimo ieškojo prie ledo properšos.
Kritinį deguonies trūkumą konstatavo ne tik aplinkosaugininkai, bet ir bendrovės „Kėdainių vandenys“ specialistų atlikti tvenkinio vandens tyrimai.

Perkėlė 400 kilogramų žuvies

Panašu, jog kritinė situacija Mažajame Malčiuje piką buvo pasiekusi praėjusios savaitės antroje pusėje.

Tąkart imtasi gelbėti dūstančias žuvis. Jos properšoje semtos specialiais semtuvais, perkeltos į talpas su vandeniu ir rogėmis gabentos į šalia esantį tvenkinį, kur išleistos. Iš vandens buvo ištraukta apie trys dešimtys nugaišusių žuvų.

„Gavusios daugiau deguonies, žuvys iš karto atsigauna. Labai norisi tikėti, kad jos visos išgyvens“, – sakė gelbėjimo operacijoje dalyvavę vyrai.
Į kitą vandens telkinį perkėlus dususias žuvis, didesnio jų susispietimo prie ledo properšos užfiksuota nebuvo. Žvejai sakė matę, kaip žuvys plaukioja palei dugną, tačiau į paviršių neplaukia, oro negaudo.

Po ledu pumpuoja orą

Panašu, kad šiuo metu kritinę situaciją Mažojo Malčiaus tvenkinyje jau pavyko suvaldyti. Tiesa, tam reikėjo nemažai pastangų.

Keliais kompresoriais po ledu pumpuojamas oras, taip aeruojamas vanduo, jis prisotinamas deguonimi. Pasak žvejų, tai pati efektyviausia priemonė, leidžianti atstatyti deguonies koncentraciją iki reikiamos ribos.

„Galima išpjauti ledo gabalus, padaryti dideles eketes, tačiau deguonis į vandenį vis vien taip gretai nepateks, kaip tai vyksta aeruojant vandenį siurbliais bei oro kompresoriais“, – sakė šį tvenkinį naudojančios Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius.

Nuo tvenkinio ledo taip pat valomas sniegas. Norima, kad saulės spinduliai pasiektų vandens augmeniją, o ši – pradėtų generuoti deguonį.

Po ledu gaišenų nepastebėjo

Tvenkinio properšoje žuvys semtos specialiais semtuvais, perkeltos į talpas su vandeniu ir rogėmis gabentos į šalia esantį tvenkinį, kur buvo išleistos.

Labiausiai baimintasi, jog pradėjus masiškai gaišti žuvims, po ledu likę jų kūnai ims pūti, o puvimo metu išsiskiriančios medžiagos užnuodys sąlyginai nedidelio tvenkinio vandenį. Šiam procesui įsibėgėjus gresia grandininė reakcija, kai žūstančios žuvys nuodija gyvąsias, o galiausiai vandens telkinys lieka be gyvybės.

„Nuo ledo nuvalius sniegą, po juo kritusių, į paviršių išplaukusių žuvų nepastebėjome. Dabar mūsų tikslas – kompresoriais ir siurbliais atstatyti deguonies koncentraciją tvenkinio vandenyje“, – sakė Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas L. Stanevičius.

Jis pripažino – jeigu po ledu dūstančios žuvys būtų pastebėtos kiek anksčiau, padėtis nebūtų tokia dramatiška.

„Apie dūstančias žuvis anksčiau pranešdavo žvejai, kai pastebėdavo, jog prie lede išgręžtos eketės, pro kurią patenka oro, spiečiasi žuvelės. O dabar to nebuvo, žuvys plaukė prie neužšąlusios properšos tvenkinio pakrantėje“, – sakė L. Stanevičius.

Nulėmė karšta vasara ir tarša

Kas lėmė drastišką deguonies koncentracijos sumažėjimą, nors tvenkinyje esama properšų, juo teka vanduo? Manoma, kad tai galėjo lemti ir biologiniai procesai, susiję su karšta praėjusių metų vasara.

Prieš kelias dienas buvo gauti mėginius ištyrusios aplinkosaugininkų laboratorijos atsakymai. Jais konstatuota, jog iš vietos nuotekų valymo įrenginių išbėgančiame vandenyje biologinė tarša viršija leidžiamas normas.

„Padidėjus biologinei taršai vandenyje esančios bakterijos bando skaidyti teršalus. Dėl to sunaudojamas didelis deguonis kiekis, ženkliai krenta jo koncentracija, dėl to dūsta žuvys“, – sakė Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Kęstutis Celiešius.

Taršos faktorių, kaip vieną priežasčių, minėjo ir Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas L. Stanevičius. Tačiau, jo vertinimu, įtakos deguonies kiekio sumažėjimui galėjo turėti ir itin karšta vasara bei nelietingas ruduo.

„Per vasarą šis tvenkinys nuseko, jame žėlė augmenija, o rudenį jis neprisipildė nauju, atitekėjusiu vandeniu. Visa tai, kartu su užfiksuota padidėjusia tarša, galėjo nulemti tokią situaciją, kuri galiausiai ir susiklostė“, – kalbėjo L. Stanevičius.

Prakalbo apie traktoriais atvežtas talpas

Padidėjusią biologinę taršą galėjo lemti ir Aristavos nuotekų valymo įrenginių techninės ypatybės. Pradžioje nuotekos apdorojamos septikuose, o vėliau – specialiai įrengtame, biologinio filtro funkciją atliekančiame nendrių lauke.

Pasak bedrovės „Kėdainių vandenys“ laikinojo vadovo Roberto Lukoševičiaus, iš valymo įrengimų išleidžiamame vandenyje anksčiau taršos norma nebuvo viršijama. Ją aplinkosaugininkai užfiksavo tik visai neseniai, pradėjus aiškintis, kodėl tvenkinyje dėl deguonies trūkumo dūsta žuvys.

Gali būti, jog nuotekos tinkamai neišvalomos dėl šalčių, kuomet sulėtėjo biologiniai procesai filtruojančiame nendrių lauke.

Tiesa, laikinasis „Kėdainių vandenų“ vadovas užsiminė gavęs informacijos apie neva dviem traktoriais atgabentas ir į kanalizacijos sistemą išpiltas talpas su teršalais. Tad gali būti, jog valymo sistema gavo tokį teršalų kiekį, su kuriuo jau nebepajėgė susidoroti.

Panašios naujienos