Jau kurį laiką besitęsiant sausringam laikotarpiui, Kėdainių rajono miškuose gegužės 14 dieną paskelbtas aukščiausias, penktas gaisringumo pavojus. Šiuo atžvilgiu, gaisrams kilti sąlygos yra ypač palankios (tikimybė siekia net iki 100 proc.), tad šiuo metu mūsų krašto miškuose yra paskelbtas maksimalus pavojus. Specialistų teigimu, miškuose gali kilti žemutiniai gaisrai, kurie pereina į viršūninius gaisrus.
Šiomis dienomis Miškų urėdijos darbuotojai, pasitelkę modernias technologijas, nuolat ir intensyviai seka situaciją miškų masyvuose, mat sausros nualintoje žemėje ugnies liežuviai gali įsiplieksti itin greitai. Plačiau dabartinę situaciją mūsų rajono miškuose komentuoja VĮ Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus specialistas Dainius Adžgauskas.
– Kodėl nuspręsta mūsų rajone paskelbti aukščiausią, penktą gaisringumo kategoriją?
– Visi Lietuvos miškai pagal gamtinį degumą yra skirstomi į didelio degumo (38 proc. visų miškų), vidutinio (22 proc. visų miškų) ir mažo gamtinio degumo miškus (40 proc. visų miškų). Kėdainių rajone vyrauja lapuočių miškai ir ši teritorija yra priskiriama mažo gamtinio degumo miškams, kuriuose pavojus kilti gaisrams būna didžiausias tik anksti pavasarį ir įsivyravus sausroms (esant 5 miškų gaisringumo klasei), kai atsiranda daug degiųjų medžiagų.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos skelbiamais duomenimis, Kėdainių rajone gegužės 14 dieną užfiksuota penktoji, pati aukščiausia, miškų gaisringumo klasė. Todėl gyventojai raginami elgtis atsakingai, laužus kūrenti tik tam skirtose vietose, nemėtyti neužgesintų degtukų, nuorūkų, nepalikti stiklo šukių. Išvykdami iš miško laužus kruopščiai užgesinkite, juos užpildami žemėmis ar vandeniu.
Dėl iškrentančio palyginti nedidelio ir netolygaus lietaus kiekio dalyje Lietuvos teritorijos fiksuojamas labai didelis miškų gaisrų pavojus. Konkrečiose teritorijose situacija miškuose gali būti labai įvairi ir gali skirtis net atskirose seniūnijose arba miškų masyvuose.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos skelbiamais duomenimis, Kėdainių rajone gegužės 14 dieną užfiksuota penktoji, pati aukščiausia, miškų gaisringumo klasė.
Šiais metais, iki gegužės 15 d., Lietuvos miškuose užregistruoti 152 miško gaisrai 166,15 ha plote (2018 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruota perpus mažiau – 70 miško gaisrų 25,35 ha plote).
– Kaip patartumėte elgtis žmonėms, kurie gyvena netoli miškų ar nusprendė savo laiką praleisti miške?
– Elgtis atsakingai, laužus kūrenti tik tam skirtose vietose, nemėtyti neužgesintų degtukų, nuorūkų, nepalikti stiklo šukių. Išvykdami iš miško laužus kruopščiai užgesinkite, juos užpildami žemėmis ar vandeniu.
– Gal šiuo metu urėdijos darbuotojai patruliuoja miškuose, intensyviau stebi, kas juose lankosi?
– Esant įtemptai situacijai, miškininkai vykdo miškuose reidus, siekdami sudrausminti asmenis, nesilaikančius miškų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų.
– Kokios priemonės yra taikomos, kad miškuose nekiltų gaisrai?
– Valstybinių miškų urėdija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymu, organizuoja bendros valstybinės miško priešgaisrinės apsaugos sistemos įgyvendinimą ir palaikymą visuose šalies miškuose – valstybiniuose ir privačiuose. Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu miškai yra nuolat stebimi iš antžeminių gaisrų stebėjimo sistemų detektorių arba miško gaisrų stebėjimo bokštų. VĮ Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose nuolat budi ir miškus gesina gaisrų gesinimo komandos. Vykdomi reidai, kasmet atnaujinamos priešgaisrinės mineralizuotos juostos, įrengiami priešgaisriniai keliai ir vandens telkiniai, miškuose priešgaisrine tematika kabinami plakatai, vykdoma kita švietėjiška veikla.
– Pagal kokius kriterijus, yra nustatoma penkta, aukščiausia gaisringumo kategorija?
– Miško gaisrų tikimybė prognozuojama pagal kompleksinius gaisringumo rodiklius (juos skaičiuojant naudojama išmatuotas kritulių kiekis, oro temperatūra, rasos taškas ir praeitą dieną buvęs gaisringumo rodiklis), kuriuos kasdien skaičiuoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Pagal šiuos rodiklius nustatytos penkios miškų gaisringumo klasės.
Esant I gaisringumo klasei gaisrams kilti sąlygų nėra, II – sąlygos mažai palankios, tikimybė kilti gaisrams 5–10 proc. Kai vyrauja III gaisringumo klasė, sąlygos vidutiniškai palankios, tikimybė kilti gaisrams 10–30 proc., kai IV klasė – palankios, tikimybė 30–60 proc. Esant V gaisringumo klasei, kai gaisrams kilti sąlygos ypač palankios ir jų kilimo tikimybė išauga iki 100 proc.