Šią savaitę, tarptautinės gimtosios kalbos dienos išvakarėse, Kultūros ministerijoje Vilniuje apdovanoti gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurso nugalėtojai. Tarp 18 įmonių buvo ir kėdainiečių „Darni riba“ ( savininkai Darius Daškevičius ir Mažvydas Gaučas). Įmonė atlieka geodezinius, kadastrinius matavimus.

Kodėl nusprendėte pasivadinti būtent tokiu pavadinimu „Darni riba“? – paklausiau vieno įmonės įkūrėjų Mažvydo Gaučo.

Įmonės „Darni riba“ savininkai: Mažvydas Gaučas (antras iš kairės) ir Darius Daškevičius (antras iš dešinės) atsiėmė vieno gražiausių įmonės pavadinimų Lietuvoje apdovanojimą.
(Andriaus Ufarto nuotr.).

– Nuo pat pradžių žinojom, kad pavadinimas turėtų būti išsiskiriantis iš kolegų. Tiksliai žinojome, kad nenorime naudoti mūsų srityje populiarių trumpinių ir žodžių kaip „Geo“ „matavimai“, „žemė“. Norėjosi kažko originalaus, gal net šmaikštaus, tad tarp pavadinimų variantų buvo ir „Pastumk tvorą“. Bet šito atsisakėme, nes neretai susiduriame su kaimynais ir nesutarimais dėl žemės ribų. Savo darbe dedame labai daug pastangų išklausyti abi puses, išanalizuoti visus planus, projektus, visus susijusius žemės dokumentus. Tad galiausiai tarp kaimynų ir yra nustatoma būtent darni riba.

Kaip manote, ar išskirtinis pavadinimas yra svarbus įmonei, jos prestižui, žinomumui?

– Išskirtinis pavadinimas įmonei suteikia originalumo, o tai leidžia šiek tiek išsiskirti iš tą pačią veiklą vykdančių įmonių. Pradžioje pavadinimas sudomina klientus, bet ilgoje perspektyvoje klientai lieka dėl suteikiamų paslaugų kokybės, ne dėl pavadinimo.

Kodėl pavadinimui nepasirinkote šiuo metu populiarių angliškų žodžių ar jokios prasmės neturinčių lietuviškų sudurtinių žodžių?

– Angliškas pavadinimas labiau tinka tarptautinėms kompanijoms, kurios vykdo veiklą svetur. Mes esame Kėdainių rajono matininkai, geodezininkai, mylintys savo kraštą ir dirbantys žmonių labui, siekiantys, kad kuo mažiau būtų nesantaikų dėl žemių ribų. Todėl ir pavadinimą parinkome atitinkantį savą kraštą, kalbą ir mūsų misiją.

Kuo užsiima jūsų įmonė, kiek dirba darbuotojų, kaip sekasi vystyti verslą provincijoje?

– Mūsų įmonė užsiima kadastriniais, geodeziniais matavimais, atliekame žemės, pastatų, statinių matavimus, atliekame formavimo pertvarkymo projektus, taip pat savo darbe naudojame bepilotį orlaivį, todėl galime pasiūlyti ir statybos progreso stebėjimą, statybų aikštelės planavimą, vietovių 3D modelių sukūrimą, raiškias ortofotografines nuotraukas, taškų debesies sudarymus projektavimui. Mūsų komandą maža, bet darni, ją sudaro 3 savo srities specialistai. Verslo vystymas provincijoje yra įmanomas ir sėkmingas tiek, kiek įdedama pastangų į darbą, todėl dažnai tenka ir viršvalandžių padirbėti. Manome, kad verslas vystomas teisinga linkme, didėjant darbų apimčiai, didinsime ir komandą.

Kodėl nusprendėte kurti verslą būtent čia, gimtajame mieste, o ne didmiestyje?

– Kaip ir minėjome, mums patinka Kėdainiuose, patinka žmonės, gyvenantys čia, patinka teikti jiems mūsų paslaugas, bendradarbiauti su jais. Esame įsitikinę, kad Kėdainiai yra puikus miestas, kuriam reikia naujų, jaunų, inovatyvių ir nebijančių iššūkių matininkų-geodezininkų, todėl ir nusprendėme atmesti pasiūlymus dirbti didmiesčiuose, nors pradžioje tikrai apie tai svarstėme.

Kėdainių rajono savivaldybė šiais metais irgi rengia panašų konkursą. Dar šią savaitę Kėdainių įmonės ir įstaigos gali teikti savo lietuviškus pavadinimus konkursui dėl gražiausiojo vardo. Komisija, savo ruožtu, atrinks verčiausius bei įteiks apdovanojimus. Bus išrinkta ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 5 gražiausių lietuviškų įmonių ir įstaigų pavadinimų.
Pavadinimus galite siųsti e. p. ruta.svediene@kedainiai.lt.

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.