Drąsos – eiti dar nepramintu keliu, laisvės – idėjoms ir kūrybai, pozityvumo ir gyvybingumo – Kėdainiams bei kėdainiečiams linkėjo rugpjūčio 24 dieną Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje vykusios kraštiečių šventės „Būkite sugrįžtančiais paukščiais“ dalyviai.
Tądien vykę renginiai – parodos atidarymas, edukacija, Mažoji knygų mugė, klasikinės muzikos ir šiuolaikinio šokio koncertas bei pokalbis apie miesto, kaip kultūros sostinės, viziją atskleidė, kiek daug talentingų žmonių užaugina Kėdainiai ir kokį vertingą ryšį jie gali sukurti su bendruomene.
Nuo knygų iki tapybos
Šventė prasidėjo Lietuvoje bei užsienyje gerai žinomo elektroakustinės ir elektroninės muzikos kompozitoriaus, režisieriaus, tapytojo Antano Jasenkos parodos „Paviršiai / Surfaces“ atidarymu. Meno pasaulyje žinomas kaip gilus ir savitas tapytojas, A. Jasenka su kėdainiečiais pasidalijo mintimis apie kūrybą ir jos vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje. Pasak kraštiečio, menininkas negali likti abejingas aplinkai, joje vykstantiems procesams – jis turi užimti vertybinę poziciją ir savo kūryba skleisti bendražmogiškas vertybes. Savo kūryboje A. Jasenka pasakojo ieškantis sintezės tarp muzikos ir tapybos, jo paveikslai yra grojantys, o kai kam gali pasirodyti ir šokantys…
„Mano abstrakcijos tiek muzikoje, tiek tapyboje, dažnu atveju yra susietos su erdvės ir laiko neigimu, kai erdvėje dingsta laikas, o laike erdvė“, – sakė autorius. Kėdainiuose eksponuojama abstrakti tapyba, tačiau pastaruoju metu menininko kūryboje atsiranda daugiau realizmo.
Antanas Jasenka šįkart Kėdainiuose apsilankė kaip tapytojas – atidaryta jo tapybos darbų paroda.
Su tapybos ant kavos technika supažindino kraštietė dailės pedagogė Auksė Žukaitė (pirma iš kairės)
Knygų atiduotuvėse kėdainiečiai rinkosi patinkančias knygas, mainė į savo atsineštas.
Netrukus ir patys kėdainiečiai turėjo galimybę tapti kūrėjais: paėmę į rankas teptukus, ant popieriaus išbandė tapybos kava techniką. Jos mokė kraštietė dailės mokytoja, tvaraus gyvenimo būdo puoselėtoja Auksė Žukaitė, atvykusi iš Vilniaus rajono. Bibliotekos kiemelyje, šalia šurmuliuojant Mažajai knygų mugei, o prie edukacijų stalo suskambus net eilėms, atpalaiduojančioje aplinkoje kėdainiečiai susikūrė daug knygų skirtukų.
Bibliotekos kiemelyje daug vietos tądien užėmė knygos: vyko bibliotekininkų suruoštos knygų mainytuvės, o literatūros kūrėjai ne tik mainėsi savo kūryba, bet ir siūlė įsigyti knygų pirkėjams. Mažojoje knygų mugėje buvo galima įsigyti kraštiečių rašytojų Vitos Morkūnienės, Sonatos Dirsytės, Juozo Brazausko, Genės Sereikienės, Rasos Stankevičienės, svečio Gintaro Karlausko, fotografo Vydo Bečelio ir kitų kūrėjų leidinių.
Dalyvavo Kėdainių literatų klubo „Varsna“ bei Kėdainių literatų ir menininkų sambūrio „Vaivorykštės tiltai“ nariai. Pasak sambūrio „Vaivorykštės tiltų“ vadovės Almos Jociuvienės, tai buvo proga susitikti bendraminčiams, o dalijantis mintimis kilo puiki idėja – bibliotekoje rudenį surengti „Poezijos rudens“ šventę.
Nuo operos iki neoklasikinio šokio
Šventei tęsiantis įvyko dar viena pažintis su jaunais ir talentingais kraštiečiais, kurie pasidalijo jauduliu bei prisiminimais, kilusiais grįžus į Kėdainius.
Koncertinę programą „Nuo operos iki savo krašto dainų“ kėdainiečiams skyrė operos solistai kraštiečiai Nerijus Noreika (tenoras), Karolina Činikaitė-Stankevičienė (sopranas) bei dažnas mūsų krašto svečias Martynas Stankevičius (baritonas).
Kauno, Panevėžio, Klaipėdos muzikinių teatrų publiką savo pasirodymais džiuginančių atlikėjų balsai suskambo bibliotekos kiemelyje, jame sukurdami dar negirdėtą, naują, iškilmingą operos atmosferą. Skambėjo ir daug lietuviškų kūrinių.
Pianistė P. Galinienė keletą metų dirbo Kėdainių muzikos mokykloje.
Operos solistai (iš kairės) N. Noreika, Karolina Činikaitė-Stankevičienė ir Martynas Stankevičius.
Nevėžio pakrantėje – nuostabi šokio kompozicija.
„Prisiminimai geri, čia nuo mažumės lankyta muzikos mokykla. Ir šokiai – su Karolina ir Martynu koncertuodavome miesto renginiuose. Jaučiu nostalgiją… Jaudinuosi, jaudulys yra visada. Tikiu tuo, ką darau, stengiuosi, noriu, kad būtų gerai“, – pasakojo muzikiniuose teatruose, projektuose dainuojantis atlikėjas Nerijus Noreika. „Visi kartu giedojome Pagirių chore, o šiandien vėl dainuojame vienoje scenoje. Puikus jausmas“, – šypsojosi solistė Karolina Činikaitė-Stankevičienė.
Klasiką keitė neoklasikinis šokis – jautrią šokio programą, kuri ypač derėjo Nevėžio upės pakrantėje, parengė kraštietė baleto šokėja, choreografė Odeta Nistirenko ir Gabija Kazakauskaitė.
Pasaulio centras ten, kur gyveni
Tradiciškai renginį vainikavo idėjų generavimo dirbtuvės „Semiuosi iš Kėdainių – grąžinu Kėdainiams“. Su kraštiečiais kalbėta apie Kėdainių miesto, kaip Lietuvos kultūros sostinės, viziją. Tad paprašėme pokalbio dalyvių pasidalinti patirtimi ir idėjomis, ką vertingo, išskirtinio galėtų sukurti Kėdainiai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį siekiant šią ambiciją įgyvendinti, ką reikėtų plėtoti?
Kompozitorius, tapytojas A. Jasenka miesto kultūrinės vizijos kūrėjams pirmiausia linkėjo nebijoti savęs, drąsiai veikti, išklausyti ir priimti įvairias nuomones. Pasak diskusijos dalyvio, žvilgsnis į save, savo istoriją ir bandymai projektuoti ateitį – tai ne tik kultūros, bet ir mokslo, švietimo ir kitų sričių žmonių reikalas. Pašnekovas priminė anksčiau savo išsakytą siūlymą – įkurti Kėdainiuose teatrą ir pažiūrėti, kas įvyks – miestas atgis.
Rašytoja Sonata Dirsytė, istorinių knygų „Fata morgana“ ir „Išdidumo kalinė“ autorė, siūlė kuo daugiau vyksmo iš patalpų perkelti į žaliąsias erdves, į kiekvieną miesto skverą ir gatvę, ant Nevėžio kranto, šalia žmonių: „Gal galima išradinėti dviratį, bet manau, kad geriausia atsiremti į tai, ką turime, į istoriją, ir pateikti ją naujai.“ Pasak rašytojos, literatūra šiuo metu gyvena naują aukso amžių, tad galvojant apie tai, kad turime išskirtinę asmenybę, Nobelio literatūros premijos laureatą Česlovą Milošą (Czesław Miłosz), tai galėtų tapti tarptautine platforma kviesti į Kėdainius šios premijos laureatus diskusijoms.
„Nepamirškime Nevėžio upės, kuri beveik pusę savo vagos teka aukštyn, į kalną. Galima išleisti poezijos knygą apie upę, tekančią dviem kryptimis… Turime ypatingų asmenybių, gimusių prie Nevėžio, jas reikia ne tik įprasminti, bet rasti savo santykį su jomis. Kalbėti apie tai, kad esame šiandien tokie, kokie esame, todėl, kad kažkada čia gyveno Česlovas Milošas. Skaitau „Isos slėnį“ kas antri metai ir mane lydi jausmas, kad ta knyga rašyta apie mane, apie vietą, kur aš užaugau. Tai ir vėl sugrąžina prie minties, kad pasaulio centras yra ten, kur mes gyvename. Tai paskatina būti drąsiems. Turime viską, kad apie mus burtųsi visa Lietuva“, – kalbėjo Šiauliuose gyvenanti kraštietė žurnalistė, rašytoja, fotografijos ir tapybos parodų autorė Vita Morkūnienė
„Kėdainiams kartais trūksta ambicijos, užuot pasirinkus įprastus, saugius takelius, eiti nauju keliu“, – pastebėjo diskusijos dalyvis Laurynas Preikša. jis taip pat siūlė įveiklinti pro Kėdainius tekančias upes, sutvarkyti jų aplinką pasitelkus bendruomenę. Beje, renginio dalyviai turėjo progą išvysti Lauryno Preikšos kuriamas „fotomanipuliacijas“, kuriose autorius panaudojo savo dėdės, šviesios atminties Valdemaro Preikšos darytas Kėdainių nuotraukas, sugretindamas pastatus, vietas, peizažus su šiandieniniais tuo pačiu rakursu užfiksuotais vaizdais.
„Matau vaizduotėje, kaip dvi gatvės, Radvilų ir Didžioji, yra gyvos, jose klega vaikai, atgyja istorinės asmenybės. Vaikų koncertai, kiti renginiai turėtų vykti ne tik Senamiestyje, bet ir kituose miesto rajonuose, kiemuose. Skleiskime kuo plačiau turtingą Kėdainių praeitį ir parodykime, kad ją tebeturime, kad ji gyva“, – čia gyvenantiems ir išvykusiems kėdainiečiams linkėjo dailės mokytoja, edukatorė, keramikė Auksė Žukaitė. Jos mintys sutapo su jaunos šokėjos Gabijos Kazakauskaitės pasiūlymu įsiklausyti ir įtraukti jaunimą. „Manau, kad jaunimą sudomintų vakariniai orientaciniai žygiai, naktinės ekskursijos“, – sakė mergina.
Prie diskusijos prisijungė ir kėdainiečiai, aptardami ir plėtodami kilusias idėjas. Telieka jas įgyvendinti, to ir norisi palinkėti mums, kėdainiečiams ir visiems, jais besijaučiantiems.
Šis renginys yra bibliotekos įgyvendinamo projekto „Sugrįžimai: kraštiečių kūrybos dienos Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje“ dalis. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kėdainių rajono savivaldybės administracija.
