Konferencijoje aptarė, kaip dirbti su šiuolaikiniais, ypatingos kartos mokiniais

Tarptautinėje praktinėje konferencijoje Kėdainių rajono pedagogai gilino žinias apie Z kartos mokinius.

Vadinamosios Z (zero) arba skaitmeninės kartos vaikai – kokie jie? Kuo išskirtiniai? Kaip su jais pedagogams reikia dirbti, kad mokiniai noriai mokytųsi? Ką daryti, kad šios kartos mokinių neprarastume? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieškojo į Kėdainių kalbų mokykloje vykusią tarptautinę praktinę konferenciją „Mokome ir mokomės. Z kartos ugdymo (si) aktualijos“ susirinkę mokytojai.

Pasak pranešimą skaičiusios Vilniaus universiteto profesorės Vilijos Targamadzės, vadinamosios Z kartos vaikai yra ypatingi, tad patiems mokytojams reikia mokytis, kaip su jais reikia dirbti, kaip rasti tarpusavio ryšį.

„Ši tema šiandien iš tiesų yra labai aktuali. Šios kartos vaikai neretai virtualioje erdvėje tarsi apsigyvena ir į mus, vyresnius, žiūri kaip į kitokius. Vaikai bendrauja socialiniuose tinkluose, kur gali kurti savo įsivaizduojamą aš. Realioje aplinkoje jie bendrauja visai kitaip. Šios kartos atstovai yra smalsūs, žingeidūs, tačiau mums jie dar nėra atrasti. Pedagogams reikia labai pasistengti, kad pažintų šiuos vaikus ir ugdymas vyktų pozityvia linkme. Jei su mokiniais nedirbama, jiems neatsiranda stipri mokymosi motyvacija, pasitenkinimo dėl tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo“, – sakė profesorė V. Targamadzė.

Vilniaus universiteto profesorė V. Targamazdė sakė, kad naujoji karta – įdomi, tačiau mokytojams bei tėvams dar mažai pažįstama.

Pasak jos, patariama mokytojams individualizuoti ugdymą procesą, išmokti, kaip panaudoti ugdymo priemones konkrečiam vaikui. „Vaikai – labai aktyvūs, su jais reikia nuolat bendrauti, bendradarbiauti, ne tik orientuotis į jų žinias, bet ir į vertybes, kurias pastaruoju metu formuoja internetas. Ši karta labai realistiška, dažnai klausianti „O kas man iš to?“ Vaikai ieško prasmės kiekviename savo darbe. Be to, šios kartos vaikai yra labai jautrūs“, – pažymėjo ji. Pasak profesorės, vaikų pasitikėjimas savimi, savęs sureikšminimas kartais būna atstumiantis. „Tad kai tokius vaikus atstumiame, gali būti ir savižudybių atvejų. Dalis vaikų pasižymi socialiniu autizmu – dalis jų bėga iš tos aplinkos, kur prastai jaučiasi, ir lenda į internetą. Jei tėveliai nesugyvena, jei yra patyčių mokykloje, jei mokytojai nepatenkinti – vaikai jaučia didelį emocinį krūvį, jiems tampa sudėtinga gyventi. Vaikas dažnai nesupranta virtualaus ir realaus pasaulio skirtumo – pavyzdžiui, jei jiems koks nors žmogus nepatinka, jis jį tarsi užblokuoja – visai kaip virtualiame gyvenime. Vaikams sunku išeiti iš tos virtualios aplinkos į realybę”, – sakė ji.

Profesorė aiškino, kad iš pagrindų reikia pertvarkyti ir visą ugdymo sistemą. „Mūsų senosios ugdymo sistemos nereikia reanimuoti, ji yra iškrypusi. Reikia turėti naują viziją ir judėti jos link. Nereikia kamšyti senų skylių, naudotis senomis metodologinėmis nuostatomis. Reikia žvelgti į ateitį, atliepti į naujoves. Deja, šiandien pedagogų rengimas gana šlubuoja, jie dažnai rengiami praėjusiai dienai, tad mokytojai nėra pasirengę darbui su naująja karta“, – sakė V. Targamadzė.

Kalbų mokyklos direktorė A. Bilinskienė (pirmoje eilėje kairėje) bei rajono vicemerė O. Urbonienė.

Z karta – tai vaikai, gimę po 1995 metų – pasak specialistų, vyriausi šios kartos atstovai yra dabartiniai pirmų-antrų kursų studentai. „Zero – tai nulis, tai informacinės technologijos, kurios, atėjusios į mūsų gyvenimą, padarė didelį perversmą. Tačiau to perversmo mes, pedagogai, savo galvose nepadarėme. Todėl dažnai įklampiname dėl savo nemokėjimo dirbti ir mokinius“, – pažymėjo profesorė.

Tarptautinėje konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 60 pedagogų iš visos Lietuvos. Pranešimus skaitė ir docentė, mokslų daktarė Zita Nauckūnaitė, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktorius Valdas Jankauskas. Antroje konferencijos dalyje mintimis ir įžvalgomis apie naujosios Z kartos ugdymo (si) aktualijas dalinosi Kauno rajono Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos anglų kalbos mokytojas metodininkas Saulius Skučas, Vilniaus „Ryto“ progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Eglė Nachajienė, Kėdainių kalbų mokyklos anglų kalbos vyresnioji mokytoja Ieva Brazauskaitė-Zubavičienė kartu su latvių edukologe Anna Vintere. Konferencijos dalyviai galėjo susipažinti su Kėdainių kalbų mokyklos pedagogių parengtais stendiniais pranešimais.

Susirinkusius pedagogus pasveikino rajono vicemerė O. Urbonienė.