Kodėl užsidega elektriniai paspirtukai ir kaip to išvengti?

Elektriniai paspirtukai pastaruoju metu labai išpo­puliarėjo. Jais patogu naudotis, tačiau šios transporto priemonės gali suteikti ir nemalonių akimirkų. Dažniausiai girdime apie paspirtukininkų patirtas traumas, tačiau paspirtukai kartais tampa ir gaisro priežastimi. Jie užsidega kraunami, stovėdami, važiuojant.

Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomaš Veliseičik sako, kad viena pagrindinių tokių gaisrų priežasčių – elektros instaliacijos arba ličio baterijos avarinis darbo režimas. Mat paspirtuko varomoji jėga yra elektros energija, ji kaupiama ličio baterijose.

„Ličio baterijas turi ne tik paspirtukai, bet ir mobilieji telefonai, nešiojamieji kompiuteriai ir kiti prietaisai. Užsidegus baterijai, geriausia tokį gaisro židinį gesinti vandeniu, nes ličio baterijas reikia šaldyti. Išskyrus tuos atvejus, jeigu paspirtukas užsidega įkrovimo metu, tuomet jo gesinti vandeniu negalima“, – pataria T. Veliseičik.

Ką daryti, jeigu paspirtukas užsidegė patalpoje?

Pasak T. Veliseičik, pirmiausia, jeigu yra galimybė, reikia išjungti jį iš elektros tinklo ir kviesti ugniagesius gelbėtojus, o po to elgtis pagal aplinkybes.

„Jeigu yra galimybė, degantį paspirtuką reikia patraukti kuo toliau nuo degių medžiagų, taip stabdant gaisro plitimą. Jeigu nėra pavojaus nudegti ar gauti elektros smūgį, galima pradėti gesinti pačiam. Čia kažkiek padėtų bet koks gesintuvas: jis bent prigesins degias medžiagas.

Baterijos turi nedidelį kiekį elektrolito, todėl po gaisro sudegusį paspirtuką reikia transportuoti atsargiai. Elektrolitui patekus ant odos, ją reikia nuplauti švariu vandeniu. Ličio baterijos per tam tikrą laiką (iki 12 val.) gali vėl užsidegti“, – įspėja specialistas.

Ką daryti, jeigu paspirtukas užsidega važiuojant?

T. Veliseičik teigimu, net ir tokiu atveju reikia elgtis atsakingai, nes jeigu, užsidegus paspirtukui, nuo juo tiesiog nušoksi ir numesi bet kur, gali sukelti pavojų aplinkiniams.

„Dėl ličio baterijos degimo ypatybių iš pradžių pasirodo dūmai, po kiek laiko jie kaip čiurkšlė išsiveržia iš baterijos korpuso, o vėliau ji užsidega. Važiuodamas tų dūmų gal ir nepamatysi, bet, tikėtina, pajusi. Važiuojant turėtų mažėti greitis, užgesti prietaiso skydelio rodmenys. Jeigu važiuodami pastebite tai, stenkitės kuo greičiau sustoti. Svarbiausia, nenumesti paspirtuko šalia degių medžiagų, pastato sienos“, – įspėja Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyriaus vyr. specialistas.

Kad tokių gaisrų išvengtume arba jų kiltų kuo mažiau, specialistas pataria:

Pirmiausia susipažinti su gamintojo techniniais reikalavimais prietaiso eksploatacijai ir jų laikytis, nes dažniausiai prietaisu pradedame naudotis neskaitę instrukcijos, ir tik jeigu kažkas neaišku, ieškome ten informacijos.

Antra, laikytis gamintojo rekomendacijų ir nedaryti to, ko jis nenurodo.

Trečia, daiktas turi būti prižiūrimas, techniškai tvarkingas, o ne naudojamas bet kaip, nes tai gali sukelti pavojų. Bent kartą būtina pasitarti su serviso darbuotojais, pagal jų nurodytą periodiškumą peržiūrėti laidų jungtis, bateriją, galbūt atlikti periodinę prietaiso patikrą.

Nepatariama laikyti paspirtuką balkone, kur patenka daug saulės, nes įkaitęs jis irgi gali užsiliepsnoti.

Dar vienas akcentas – elektrinio paspirtuko įkrovimas pagal gamintojo rekomendacijas. Dažnai įkraunant naudojami netinkami, techniškai netvarkingi įkrovik­liai arba netinkamai įkraunamos ličio baterijos. To reikėtų vengti.

Jeigu paspirtukai įkraunami butuose ar garažuose, jokiu būdu negalima palikti jų be priežiūros. Pavojinga palikti jį įkrauti naktį, nes žmonės užmiega ir gali nepastebėti, kad kilo gaisras.

„Pastebėjau negerą tendenciją, kad paspirtukai įkraunami įstaigų laiptinėse, evakuacijos keliuose. Laiptinė yra evakuacijos kelias, kuriuo žmonės evakuojasi esant būtinybei. Ta pati taisyklė galioja ir bute. Jeigu paspirtukas bus įkraunamas prie išėjimo ar balkonų durų, tuomet kilęs gaisras užtvers kelią saugiam išėjimui iš patalpos. Todėl paspirtuko įkrovimo vietą reikia parinkti taip, kad galimo gaisro atveju galima būtų saugiai, be kliūčių, išeiti iš patalpos“, – pažymi T. Veliseičik.

Parengta pagal PADG inf.