Seimo rinkimuose vienmandatėse apygardose bus išrinkta pusė Seimo. Istoriniai rinkimų duomenys rodo, kad didžioji dauguma jų būna išrenkama per antrąjį rinkimų turą, nes tam, kad kandidatas būtų išrinktas jau pirmojo balsavimo metu, reikia surinkti rinkėjų balsų daugumą, o tai pavyksta ne visiems kandidatams.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paaiškina, koks skaičius rinkėjų balsų gali nulemti, kad antrojo rinkimų turo vienmandatėje rinkimų apygardoje gali ir neprireikti.
Balsavimo rezultatų nustatymas vienmandatėse rinkimų apygardose reglamentuotas Rinkimų kodekse. Jo nuostata numato, kad išrinktu laikomas daugiausia rinkėjų balsų gavęs kandidatas, kuris surenka ne mažiau kaip vieną penktadalį rinkėjų balsų.
Kitaip tariant, jeigu daugiausiai rinkėjų balsų surinkęs kandidatas gauna 20 proc. rinkėjų balsų skaičiuojant nuo tos konkrečios rinkimų apygardos rinkėjų skaičiaus, jis išrenkamas į Seimą jau pirmajame rinkimų ture.
Pavyzdžiui, jei rinkimų apygardoje yra 35 tūkst. rinkėjų, tai 20 proc. nuo šio skaičiaus yra 7000. Jei daugiausiai balsų surinkęs kandidatas surenka tiek rinkėjų balsų, jis laimi pirmajame ture ir antrasis rinkimų turas toje vienmandatėje rinkimų apygardoje nebėra rengiamas.
Kėdainių rinkimų apygardoje Nr. 43 rinkėjų sąraše, šiandien, spalio 9 d., yra 33 071 rinkėjai. Tad į LR Seimą pirmame ture būtų išrinktas kandidatas surinkęs ne mažiau kaip 6 615 balsų.
Tokiu atveju, jei balsai pasiskirsto ir nė vienam iš kandidatų nepavyksta surinkti įstatyme nustatytos daugumos, lygiai po dviejų savaičių rinkėjai balsuoja antrajame rinkimų ture, kuriame varžosi du pirmojo balsavimo metu daugiausiai balsų surinkę kandidatai.
Ši nuostata galioja nuo 2022 m. rugsėjo, kai įsigaliojo Rinkimų kodeksas.
Praėjusiuose Seimo rinkimuose Kėdainių rinkimų apygardoje į antrą turą išėję kandidatai buvo surinkę po 5 492 ir 3 662 balsus. Rinkėjų sąraše 2020 m. spalio 11 d. rinkimuose Kėdainių rinkimų apygardoje Nr. 43 buvo 35 058 rinkėjai.
VRK ir „Kėdainių mugės” inf.
