Gyventojai, rinkdamiesi interneto planą, dažniausiai dėmesį skiria deklaruojamai spartai, tačiau praktikoje interneto naudojimo patirtį namuose neretai lemia visai kiti veiksniai.
Kaip pastebi „Telia“ tinklo architektas Tomas Grinevičius, net ir turint spartų šviesolaidinį ar 5G internetą, netinkamai pastatytas „Wi‑Fi“ maršrutizatorius gali tapti pagrindine priežastimi, kodėl skirtingose namų vietose nepasiekiama visa interneto sparta ar signalas būna netolygus.
„Dažnai žmonės interneto greitį sieja tik su pasirinktu planu, tačiau galutinei patirčiai didelę įtaką turi ir tai, kaip signalas paskirstomas namuose. Net labai spartus interneto ryšys ne visuomet bus išnaudojamas maksimaliai, jei maršrutizatorius pastatytas netinkamoje vietoje arba jo signalą slopina aplinkinės kliūtys“, – sako T. Grinevičius.
Dažniausia klaida – maršrutizatorius paslepiamas
Specialisto teigimu, viena dažniausių klaidų yra maršrutizatoriaus statymas ten, kur patogu dėl laidų, o ne ten, kur geriausiai sklinda signalas. Dėl estetinių sumetimų įrenginys dažnai atsiduria spintelėse, už televizoriaus, koridoriaus nišose ar net sandėliukuose.
Tokiose vietose „Wi-Fi“ signalą silpnina baldai, sienos ir įvairūs namų apyvokos daiktai. Kuo daugiau kliūčių tarp maršrutizatoriaus ir naudojamo įrenginio, tuo didesnė tikimybė, kad interneto sparta sumažės.
„Maršrutizatorių geriausia statyti kuo arčiau namų centro, atviroje vietoje ir aukščiau nuo grindų. Tuomet signalas gali tolygiau pasiekti skirtingus kambarius. Kuo daugiau storų sienų, veidrodžių ar masyvių baldų tenka įveikti signalui, tuo labiau nukenčia ryšio kokybė“, – aiškina specialistas.
Prastai veikiantis įrenginys gali trukdyti visam tinklui
Interneto ryšio sutrikimų priežastis ne visuomet yra maršrutizatorius ar ryšio planas. Kartais viso namų tinklo veikimą gali paveikti vienas senesnis ar netinkamai veikiantis įrenginys.
„Vienas toliausiai nuo maršrutizatoriaus esantis įrenginys gali turėti įtakos viso bevielio tinklo veikimui. Dėl silpnesnio signalo jis duomenis perduoda mažesniu efektyvumu ir sunaudoja daugiau bendrų tinklo resursų, todėl tai gali atsiliepti ir kitų prijungtų įrenginių ryšio kokybei“, – sako T. Grinevičius.
Pasak specialisto, tinklą gali apkrauti fone vykstantys programų atnaujinimai, duomenų kopijavimas į debesiją ar didelių failų atsisiuntimai. Todėl pastebėjus ryšio kokybės svyravimų verta patikrinti, kokie įrenginiai tuo metu prijungti prie tinklo ir kokias užduotis jie atlieka.
Buitinė technika taip pat gali trukdyti
Ryšio kokybei įtakos gali turėti ir šalia esantys elektronikos prietaisai. Maršrutizatoriaus nerekomenduojama statyti šalia mikrobangų krosnelių, didelių garso sistemų, belaidžių telefonų bazių ar kitų aktyvių radijo signalus naudojančių įrenginių.
Kai kuriais atvejais iššūkių gali sukelti net akvariumai ar dideli metaliniai paviršiai, kurie slopina arba iškraipo bevielio ryšio signalą.
Kodėl verta atskirti interneto ryšį ir „Wi‑Fi“ tinklą?
T. Grinevičius pabrėžia, kad vartotojai dažnai painioja dvi skirtingas grandis: interneto ryšį, kurį į namus atveda operatorius, ir „Wi-Fi“ tinklą, kuris tą ryšį paskirsto įrenginiams.
„Jei šviesolaidžio arba 5G ryšys iki namų veikia sklandžiai, tačiau maršrutizatoriaus signalas sunkiai pasiekia kitą kambario galą, žmogus gali nepasiekti visos turimos interneto spartos arba susidurti su prastesne naudojimosi patirtimi tam tikrose namų vietose. Todėl vertinant ryšio kokybę svarbu atskirti, ar problema yra pačiame interneto tinkle, ar namų „Wi-Fi“ aplinkoje“, – teigia T. Grinevičius.
Ekspertas pateikia 5 požymius, rodančius kad reikėtų pakeisti „Wi-Fi“ maršrutizatoriaus vietą namuose:
- vienose namų vietose pasiekiama didesnė sparta nei kitose;
- tam tikrose namų vietose suprastėja vaizdo skambučių ar transliacijų kokybė;
- ryšys pagerėja priėjus arčiau maršrutizatoriaus;
- interneto greičio matavimai skirtingose namų vietose labai skiriasi;
- problemos išnyksta prisijungus prie maršrutizatoriaus laidu.
„Vienas paprasčiausių būdų pagerinti namų „Wi-Fi“ veikimą yra daugiausia duomenų naudojančius įrenginius prijungti prie maršrutizatoriaus tinklo kabeliu. Televizoriai, žaidimų konsolės ar stacionarūs kompiuteriai taip neapkrauna bevielio tinklo, todėl daugiau resursų lieka kitiems namuose naudojamiems įrenginiams“, – pataria ekspertas.
Kuo šiuo požiūriu skiriasi 5G ir šviesolaidis?
Šviesolaidinio interneto atveju duomenys į namus perduodami optiniu kabeliu, todėl ryšio kokybei neturi įtakos atstumas iki bazinės stoties ar aplinkos sąlygos. Tuo metu 5G internetas iki namų atkeliauja bevieliu ryšiu iš artimiausios mobiliojo ryšio bazinės stoties.
„Jei namuose naudojamas 5G internetas, maršrutizatoriaus vieta tampa dar svarbesnė. Tokį įrenginį verta statyti arčiau lango arba ten, kur geriau pasiekiamas mobiliojo tinklo signalas. Tuo metu šviesolaidžio interneto atveju pagrindinis dėmesys dažniausiai skiriamas tam, kaip „Wi-Fi“ signalas paskirstomas namų viduje“, – sako „Telia“ ekspertas.
Pasak jo, tiek šviesolaidis, tiek 5G šiandien gali užtikrinti pakankamą spartą vaizdo transliacijoms, nuotoliniam darbui ar išmaniesiems namų įrenginiams. Šviesolaidis suteikia stabilų ir didelės spartos interneto ryšį, o 5G tinkle bendrovė turi greičiausio mobiliojo ryšio Lietuvoje poziciją, kurią patvirtina 2025 m. atlikti Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) matavimai.
PŽ
