Knygoje apie kalbą nė žodžio apie klaidas

Praėjusį penktadienį Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje vyko prof. dr. Jolantos Zabarskaitės paskaita „Ar reikėtų klonuoti Mikalojų Daukšą?“ ir knygos „Kaip kalba gamina prasmę“ pristatymas. Žinojimas, kaip veikia kalba, mums leidžia geriau valdyti informaciją bei suprasti pasaulį, taip pat netgi savotiškai numatyti ateitį. Apie tai, kaip kalba funkcionuoja įvairialypiuose mūsų gyvenimo procesuose bei virtualiame pasaulyje, pasakojo knygos „Kaip kalba gamina prasmę“ autorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.

Renginį organizavo Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių M. Daukšos skyrius ir Kėdainių rajono savivaldybės M. Daukšos viešoji biblioteka.

Apie kalbos ir tikrovės sankirtas

,,Labai džiaugiuosi galėdama būti Kėdainiuose, nes Kėdainiai man yra turbūt viena iš gražiausių ir mieliausių vietų Lietuvoje. Džiaugiuosi, kad galiu pristatyti knygą ne tik Kėdainiuose, bet ir Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių M. Daukšos skyriuje, toje vietoje, kur yra M. Daukšos ąžuolas. Šiame krašte yra daug svarbių ir simbolinių vietų. O mano knyga apie kalbos ir tikrovės sankirtas – kaip susikerta kalba ir tikrovė ir kaip tas jos susikirtimas stiprėja, kaip jo daugėja. O daugėja jo todėl, kad kalba keliauja į virtualią erdvę, todėl, kad mes irgi keliaujame į virtualią erdvę, kokie procesai vyksta ir kas bus toliau“, – teigė knygos autorė.

,,Šio susitikimo tema yra ,,Ar reikia klonuoti Mikalojų Daukšą?“ Ką jūs turite omenyje?“ – teiraujuosi viešnios iš Vilniaus.

„Turiu omenyje, kad mes, lietuviai, kalbos mylėtojai, valstybė turime apsispręsti, ar norime su savo kalba dalyvauti pasaulinio dirbtinio intelekto procesuose. Kitaip sakant, kalba keliasi į virtualybę ir per kalbą veikia dirbtinis intelektas, kuris vis daugiau įtakos turės mūsų gyvenimui. Ir tada kyla klausimas, kiek mes tą pasaulinį dirbtinį protą norime padaryti nacionalinį, o kiek mums užteks, kad jis bus tiesiog globalus, bendrasis. Aš noriu, kad jis būtų nacionalinis. Tai M. Daukšos simbolis čia yra to mūsų lietuviško dirbtinio proto, veikiančio kaip lietuviškas mąstymas, sinonimas arba tiksliau – metafora. M. Daukša buvo pirmasis kalbos politikas, jis pirmas parašė kalbos politikos manifestą, kurį mes visi puikiai žinome ir kai kurie mokame atmintinai. Aš klausiu, ar mes norime turėti sukurtą M. Daukšą kaip mūsų lietuvišką dirbtinį intelektą? Bet tam reikia resursų, tam reikia išteklių ir labai daug dalykų, bet pirmiausia tam reikia mūsų pačių apsisprendimo. Nes kasdieniame gyvenime mums tikrai užteks to globalaus dirbtinio proto – jis puikiai kalba lietuviškai, bet mąsto – globaliai. O aš norėčiau, kad jisai mąstytų kaip M. Daukša, ir užtai aš šiandien čia ir užtai aš tą knygą parašiau“, – komentavo prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.

Dirbtinis intelektas mokomas kaip vaikas

,,O ko reikia, kad mūsų dirbtinis protas mąstytų kaip M. Daukša?“ – toliau klausinėju knygos autorę.

,,Reikia tai daryti. Nes dirbtinis intelektas mokomas kaip vaikas. Jisai nėra kaip kokia paieškos sistema, kaip dabartinio googl‘o sistema, kai jinai randa, kas jau yra įdėta. Dirbtinis intelektas mokosi pats algoritmų, bet mokosi iš to, kaip jį mokai. Tu ji mokai kaip vaiką, jis mokosi, jisai stiprėja, protingėja, auga ir t. t. Jei mes jam diegsime mūsų vertybes, tai įmanoma, jeigu nemokysim – jų nebus. Tiesiog bus dirbtinis intelektas, kuris atspindės globalųjį mąstymą, tinkamą ir kinui, ir lietuviui. O kultūriniu aspektu tų subtilių gyvenimo būdo aspektų, jeigu neįdėsim, tai ir nebus. O tikrai jokia tarptautinė kompanija tuo nesirūpins, čia mūsų pačių reikalas. Man tas yra labai svarbu. Tai yra mūsų kalbos ateities dalykai ir jie yra tikrai rimti. Jie gerokai rimtesni, negu sukirčiuoti bèbras ar bẽbras“, – filosofiškai ir šmaikščiai paaiškino pašnekovė. 

Knygoje nebus taisyklių

Paklausta, kam skirta knyga „Kaip kalba gamina prasmę“, prof. dr. Jolanta Zabarskaitė atsako, jog knyga skirta lingvistams, komunikacijos specialistams, nes knygoje daug kalbama apie efektingą ir efektyvią komunikaciją – kaip gauti kuo geriausią rezultatą. Taip pat knyga skirta dirbtinio intelekto, kalbos technologijų kūrėjams, bet knygos autorė ją rašiusi taip, kad ji būtų įdomi ir plačiajai visuomenei. Knyga padės suvokti, kas dabar vyksta žiniasklaidoje, mokykloje, socialiniuose tinkluose. Šioje monografijoje sąmoningai laužomos akademinio rašymo ir mokslinės kalbos taisyklės, naudojama daug metaforų ir palyginimų. Knyga iliustruota Eglės Gelažiūtės-Petrauskienės ir dirbtinio intelekto sukurtomis iliustracijomis.

,,Ją sunku suprasti, nes daugelis mūsų atsiverčia kalbininko knygą ir ieško, nes čia bus taisyklės, bus normos, o čia nieko nėra, visai apie kitus dalykus, ir tada žmogus nesistengia pamąstyti, kas yra toje knygoje, ir sako: ,,Aš nieko nesuprantu“. Tuo požiūriu žmogui reikia tiesiog suaktyvinti savo paties lingvistinį mąstymą ir nepamiršti, kad visi mes esame kalbininkai, nes kalba mums yra įdiegta. Norėjau atskleisti, kas atsitiko, kai kalba perėjo į skaitmeninę terpę, jos pradėjome mokyti robotus ir paaiškėjo, kad ji vis labiau valdo ne tik virtualybę, bet ir realybę“, – teigė ji.

Dalijosi sukauptomis žiniomis

Renginio metu autorė su kėdainiečiais dalijosi per daugiau nei 20 metų dirbant mokslinį darbą sukauptomis žiniomis ir įžvalgomis apie tai, kaip realiame (ne lingvistiniame) pasaulyje funkcionuoja kalba, pristatė naujausius atliktus tyrimus. Knygą sudaro trys dalys, laipsniškai sudėtingėjimo tvarka atskleidžiančios kalbines prasminio mechanizmo susidarymo priežastis.

A. Raicevičienės nuotraukos

Titulinė nuotrauka: Savo įžvalgomis apie knygą pasidalijo Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių M. Daukšos skyriaus pirmininkė, savivaldybės kalbininkė Rūta Švedienė (iš dešinės).