Prieš 34 metus vasario 16-ąją šėtiškių Ritos ir Stasio Judickių šeimoje gimusi dukrytė tapo gražiausia dovana jos penktąjį gimtadienį vasario 19-ąją šventusiam broliui Remigijui.
„Sūnus pamatęs sesę labai apsidžiaugė ir laimingas pasakė, kad tai pati geriausia dovana“, – dukros gimimą prisiminė Rita Judickienė.
Ji puikiai mena, kaip dukrai rinko vardą: „Labai laukėme mergaitės, nors nežinojome, kas ateis į pasaulį. Slapčia vyliausi, kad mano mamos pranašystė, jog antras vaikas bus mergaitė, išsipildys ir vis mintyse rinkau jai vardus. Man užkliuvo akys už žurnale „Jaunimo gretos“ perskaityto eilėraščio, kuriame buvo paminėta daug mergaitiškų vardų, tarp kurių įsiminė Ineta. Kai šeimoje diskutavome, kokį vardą dukrai duoti, aš pasakiau, kad labai gražu būtų mergaitę pavadinti Ineta. Mano mama siūlė lietuviškuosius Rūta ar Birutė, tačiau nutarėme, kad dukrai duosime retą vardą ir dokumentuose įrašėme Inetą“, – sakė R. Judickienė.
Tik dukrai gimus Judickių šeima net nepagalvojo, kuo ta diena išskirtinė, tik vėliau suprato, kad Inetos gimtadienius geriau švęsti kukliai ir tyliai, jei nenori prisišaukti bėdos. „Gerai žinome, koks tai buvo laikas. Tėvai mums pasakė, kuo svarbi Lietuvai vasario 16-oji, tai mes su dukros gimtadieniais neišsišokdavome – pakakdavo torto ir šeimyniško pasisėdėjimo“, – prisiminimais dalijosi Inetos mama.
Vėliau Lietuvai atgavus nepriklausomybę Judickiai kiek kitaip pradėjo žiūrėti į dukros gimimo dieną. „Ineta labai didžiuojasi ir savo gimtadieniu, sutampančiu su Lietuvos gimtadieniu, ir savo vardu. Apskritai mūsų šeimoje vasario mėnesį daug artimųjų ir draugų švenčia gimtadienius. Matyt, likimas taip lėmė, kad tą mėnesį mes gyventume išskirtinai“, – sakė R. Judickienė.
Kaip klostosi šįmet 34 gimtadienį švęsiančios Inetos gyvenimas? „Galime tik pasidžiaugti, kad užauginome puikią dukrą. Ji niekada nekėlė rūpesčių, visada buvo smalsi, darbšti maksimalistė. Labai gerai baigė vidurinę mokyklą, Vilniaus universitete studijavo matematiką, vėliau gyveno ir mokėsi Liverpulio universitete, o pastaruosius penkerius metus gyvena, dirba ir toliau mokosi Sidnėjuje“, – sėkmingu dukros gyvenimu džiaugėsi mama.
