Kas į pajūrį keliauja nuosavu transportu, su gausia šeima ir augintiniais, kai kas – traukiniu ar autobusu bei kuklia kuprinėle ant pečių, yra ir tokių, kurie kliaujasi pakeleivingais automobiliais.
Tačiau pasiekti Klaipėdą galima ir išradingesniais būdais – tai įrodė prieš porą dienų socialiniuose tinkluose pasirodžiusios kėdainiečio Dovydo Dubinkos (30) nuotraukos, kuriose jis įamžintas po dviejų dienų kelionės žinomoje Klaipėdos rajono vietoje pozuojantis šalia pagrindinio savo kelionės palydovo – plento dviračio.
Po ilgesnių įtikinėjimų Dovydas vis tik sutinka pasidalinti savo istorija su „Kėdainių muge“.
„Tikiuosi vieno – kad mano patirtis paskatins ant dviračio persėsti bent vieną skaitytoją“, – sako jaunas vyras, puoselėjantis tradiciją kasmet rudeniop aplankyti pajūrį.
Į šias keliones jis visada leisdavosi automobiliu, tačiau šią vasarą užsispyrė kelionės tikslą – pajūrį – pasiekti dviračiu.
Kelerius pastaruosius metus su žmona Marija kraštietis gyvena Kaune, kur dirba transporto ir logistikos srityje. Iš istorinės laikinosios sostinės Dovydas ir leidosi Klaipėdos link.
Praėjusį ketvirtadienį kraštietis dviračiu iš Kauno numynė 130 km iki Tauragės, kur ir apsistojo nakčiai. Penktadienį vyras įveikė likusius 100 km ir pasiekė Klaipėdos rajoną.
„Repeticijai“ – kelionė į gimtuosius Kėdainius
„Apskritai esu sportiškas žmogus. Laisvalaikį visada leidžiu aktyviai“, – pasakoja Dovydas. Po transporto ir logistikos, antroji vyro veikla ir aistra – amerikietiškasis futbolas.
Dovydo aistra – amerikietiškasis futbolas. Kraštietis atstovauja Kauno „Dukes“ komandai. (Asmeninio albumo nuotr.)
Dovydas žaidžia amerikietiškojo futbolo komandos Kauno „Dukes“ gynybos grandyje, taip pat prisideda prie treniruočių organizavimo. Taip susiklostė, kad ši vasara kauniečių komandai buvo ramesnė ir lėtesnė negu įprastai.
„Pajutau, kad trūksta, kur išlieti susikaupusią energiją. Gal savotiškai pritrūko adrenalino. Ėmiau dairytis naujų iššūkių“, – prisimena kraštietis.
Praėjusių metų rudenį Dovydas iš naujo atrado dviratizmą ir, įsigijęs plento dviratį, pradėjo juo keliauti po Kauną.
„Man dviratis asocijuojasi ir su intensyviu sportu, ir su transportu, kadangi gana dažnai dviračiu minu į darbą ir atgal. Tai – nenuobodi, nemonotoniška veikla. Taigi taip beieškodamas naujų iššūkių, užsibrėžiau rugsėjį iš Kauno numinti į Klaipėdą“, – atskleidžia Dovydas.
Vasaros pradžioje, besiruošdamas sudėtingai kelionei, jaunas vyras surengė tris „generalines repeticijas“ – numynė iki Jonavos, Kėdainių ir Ukmergės.
Pasiruošimą kelionei į Klaipėdą jaunas vyras pradėjo nuo artimesnių išvykų į Jonavą (kairėje) ir Kėdainius (dešinėje). (Asmeninio albumo nuotr.)
„Be tam tikro pasiruošimo iki Klaipėdos, žinoma, nenuminsi. Todėl pradžiai pasirinkau artimiausią Jonavą, iki kurios skiria apie 30 km atstumas. Po poros savaičių laukė antroji išvyka – Kėdainiai, iki kurių – apie 55 km. Galiausiai myniau iki Ukmergės. Trečioji distancija jau siekė beveik 70 km. Aišku, šalia to – dar ir kasdienės kelionės dviračiu į darbą ar aplink Kauną, darbas sporto salėje ir, kas be ko, geriausias kardio – amerikietiškojo futbolo treniruotės“, – pasiruošimą apibūdina Dovydas.
Pakeliui – vaizdinga panemunė ir kova su savimi
Pirmąją dieną Dovydo 130 km ilgio maršrutas nuo Kauno nusidriekė per vaizdingas vietoves dešiniuoju Nemuno krantu, per Zapyškį, Šakius ir Jurbarką iki Tauragės. Šį miestą, kuriame buvo numatęs likti nakčiai ir pailsėti prieš kildamas į likusią kelionės dalį, kraštietis pasiekė jau sutemus.
Nedidelę, tačiau išpuoselėtą ir svetingą Tauragę dviratininkas pasiekė jau sutemus. (Asmeninio albumo nuotr.)
„Jurbarke sustojau atsipūsti ir atsigerti arbatos. Kitas kavinės klientas, vietos gyventojas, mielai siūlė man pasivaišinti jo užsisakyta pica, tačiau teko mandagiai atsisakyti, kadangi turėjau su savimi paruošto maisto su daug angliavandenių ir baltymų. Jis man noriai pasakojo istorijas apie savo kraštą.
Kavinės darbuotojos, tiesa, nenorėjo išleisti manęs tuščiomis – įbruko arbatos pakelių, kad nakvynės vietoje galėčiau pasigaminti šilto gėrimo. Beje, turiu pasakyti, kad Tauragė – ypač gražus miestas“, – įspūdžiais dalijosi joje nakčiai apsistojęs Dovydas.
Šilutė pasitiko su vėju, išlydėjo – su nauja šukuosena
Antrosios Dovydo kelionės dienos trasa per Šilutę vingiavo iki Klaipėdos rajono. Pasak dviratininko, nors tądien laukęs 100 km atstumas buvo trumpesnis negu pirmąją dieną, tačiau iššūkių kėlė stiprus vėjas. Pasiekti tikslą su poilsio pertraukėlėms vyrui pavyko per pusdienį.
„Šilutė taip pat mane sužavėjo. Joje buvau sustojęs atsipūsti ir nusipirkti gardžių naminių sūrių. Tai ne tik sūrių paragavau, bet ir sužinojau, kaip savininkė tuos sūrius gamina nuo A iki Z.
Kitame miestelyje paragavau rūkytos žuvies. Pabendravau su vieno pajūrio baikerių klubo nariais, aprodė patalpas. Turėdamas šiek tiek laiko, viename Šilutės rajono miestelyje – Vainute – dar ir spėjau apsikirpti. Kirpėja taip pat buvo labai maloni, daug kalbėjo apie tai, kokiu ritmu žmonės gyvena jos miestelyje“, – pasakoja Dovydas.
Kelionės metu Dovydas ne tik išbadė vietinių gamintus sūrius ir rūkytą žuvį, bet ir atsinaujino šukuoseną. (Asmeninio albumo nuotr.)
Pasak jauno vyro, įdomiausia jo kelionės dviračiu į pajūrį dalis ir buvo sutikti nepažįstamieji, kurie stebėjosi dviratininko užsispyrimu, klausėsi jo istorijos bei noriai dalijosi savomis.
Taip pat Dovydą sužavėjo vaizdingas lietuviškas kraštovaizdis, kurio pro automobilio langą dažniausiai negali pamatyti. O pasidairyti po gimtinės panoramas keliautojas laiko turėjo nemažai – vien gryno minimo per abi dienas susidarė daugiau apie 11 valandų.
„Aš manau, kad psichologinis nusiteikimas tokiai kelionei yra ne ką mažiau svarbus už fizinį pasiruošimą. Tu turi susitaikyti, kad privalai nuvažiuoti, kad negali palūžti, kad turi pasiekti tikslą, kurį pats sau išsikėlei.
Tad tokios šiltos, mano minėtos akimirkos ir „išgydo“ sudėtingus momentus, kai pavargsti minti, kai sunku, kai vėjuota ir kai turi kovoti su savimi.
O tos gražiausios akimirkos – netikėtos ir neplanuotos. Tai – nuoširdus pokalbis su vietiniu, kvietimas pasivaišinti arbata ar pietumis, apžiūrėti baikerių klubą, netikėtai aptinkamas reto grožio ežeras, pavyzdžiui, Draudenių“, – atskleidžia Dovydas.
Galutiniame maršruto taške – prie žymiosios „Memelio vyninės“ Pangesuose, Klaipėdos rajone – finišuojančio dviratininko nekantriai laukė jo žmona Marija.
„Kelionėje tikrai būna sudėtingų akimirkų. Kai kurios – sukeliamos vairuotojų: yra tokių, kurie specialiai nesitraukia, kurie agresyviai manevruoja.
Tačiau pagrindiniai sunkumai yra susitarti su savimi, motyvuoti save, nepalūžti.
Todėl pasiekus savo užsibrėžtą finišą apima nepaprastas, sunkiai žodžiais apibūdinamas jausmas, pasididžiavimas, euforija – daugybė susipynusių jausmų. O ypač – kai tave ten pasitinka brangus žmogus“, – atvirauja Dovydas, sėkmingą kelionę su žmona Marija šią savaitgalį paminėjęs jaukia viešnage Karklėje ir Juodkrantėje.
Dovydas finišo vietoje. (Asmeninio albumo nuotr.)
Takuose – vis daugiau dviratininkų
Sveiko ir aktyvaus gyvenimo būdo entuziasto Dovydo teigimu, beveik prieš metus sėdęs ant dviračio, jis pastebi kasdien augančią dviratininkų bendruomenę tiek Kaune, tiek gimtuosiuose Kėdainiuose bei mažesniuose miesteliuose.
„Matau, kad Kaune daugėja dviratininkų – noriu tikėti, kad žmonės iš automobilių noriai persėda ant dviračių, ypač – vietinėms, miesto kelionėms į darbą ar kitur.
Mano svajonė – kad dviratininkų būtų dar daugiau, todėl linkiu žmonėms įsitraukti į dviračių sportą.
Galima apsiriboti atstumais „su protu“, mažesniais negu minu aš, kad ir 15–20 km per dieną.
Tai – sveika ir įdomu“, – tikina Dovydas, planuojantis netolimoje ateityje dviračiu nuvykti ir į artimą užsienį.