Septintus metus vykdoma iniciatyva ,,Draugystė veža“ šiemet suorganizavo projektą ,,Mums pakeliui“. Projekto metu žmonės su negalia, jų draugai bei įžymūs žmonės pasiryžę nueiti 500 kilometrų „Camino Lituano“ kelią.

Liepos 5 d. nuo Žagarės stoję į kelią, jie pasiruošę finišuoti liepos 25 d. Seinuose (Lenkija). Keliaudami žygeiviai lanko turistinius objektus, susitinka su vietos šviesuoliais, taip aplankydami net keletą savivaldybių.

Projekto organizatoriai kreipėsi į tas rajonų bei miestų savivaldybes, pro kurias eina garsusis kelias, prašydami prisidėti prie projekto įgyvendinimo, organizuojant žygeiviams maitinimo ir nakvynės paslaugas. Deja, dvi savivaldybės, tarp kurių ir Kėdainių, atsisakė paremti šią iniciatyvą. „Kai durys užsidaro, atsidaro langas“, – taip vaizdingai palygino šią situaciją projekto iniciatorė Žydrė Gedrimaitė. Žygio dalyvių išlaidas, keliaujant po Kėdainių rajoną, sutiko paremti „Daumantai LT“ ir jos direktorius Saulius Grinkevičius, praėjusio trečiadienio rytą pakvietęs projekto dalyvius susipažinti su įmone, padegustuoti gaminamos produkcijos bei pats sutikęs prisijungti prie šios iniciatyvos ir leidęsis į kelią po Kėdainius.

Žygeivius Kėdainiuose pasitiko… lietus

Liepos 11 d. projekto „Mums pakeliui“ dalyviai kirto Kėdainių rajono ribą ir, pirmadienio naktį praleidę Paberžėje, Tėvo Stanislovo namuose, patraukė link Užupės, kur susitiko su bendruomenės atstovais, Šetenių kaime aplankė šviesios atminties Leonido Donskio žmoną Jolantą ir, pasukę pro Apytalaukį, antradienio pavakare atvyko į Vilainius.

Projekto „Mums pakeliui“ iniciatorė Žydrė Gedrimaitė (dešinėje), iš „Asistentinio taksi“ išvažiuoja žygeivė Vitalija.

Vilainiuose projekto dalyvius pasitiko ilgai lauktas vasariškas lietus – tuo labiausiai ir džiaugėsi žygeiviai. Tačiau jų vakaras dar nesibaigė. Trumpam atsipūtę ir prisėdę autobusų stotelėje jie dalinosi įspūdžiais, atsisveikino su projektą paliekančiais žygeiviais ir patraukė link Sirutiškio, kur kavinėje „Raganė“ laukė virtinukų degustacija ir patogi nakvynė.

Apsilankė įmonėje
„Daumantai LT“

Praėjusio trečiadienio rytą žygeiviai apsilankė UAB „Daumantai LT“ įmonės kieme, kur jų laukė parengta įmonės produkcijos – pagardų, padažų, kečupų ir kt. degustacija. Pristatęs įmonę, direktorius Saulius Grinkevičius sakė, kad praėjusiais metais įmonei sukako 30 metų, tačiau šventei sutrukdė karantinas, todėl šių metų rugpjūtį planuojama pažymėti šį jubiliejų. „Tai viena seniausių iš naujųjų įmonių, – pastebėjo įmonės vadovas, – esam vieni iš Baltijos šalių pagardų gamybos lyderių, majonezo rinkoje esame lyderiaujantys.“

,,Daumantų LT“ technologas inovacijoms ir kokybei Algis Kairys. atvykusiems svečiams pasakojo apie įmonėje gaminamą produkciją, pristatė naujienas. Projekto dalyviai degustavo padažus, pagardus, užtepėles, išskyrė vieną ar kitą jiems labiausiai patikusį skonį.

Projekto dalyvius
parėmė „Daumantai LT“

Prodiuserė, radijo laidų vedėja, įvairių projektų bei šio projekto „Mums pakeliui“ sumanytoja Žydrė Gedrimaitė, pristačiusi projektą, teigė: „Kai durys užsidaro, atsidaro langas. Mus visur gražiai priima savivaldybės, bendruomenės. Mes nesame pikti, kad susiklostė tokia situacija – dvi savivaldybės, viena iš jų – Kėdainių rajono savivaldybė – atsisakė mus paremti. Mes dėl to nepykstame, bet mums mažų mažiausiai keista.

Turizmo sektorius, taip pat ir maitinimo paslaugas teikiančios įmonės per neseniai pasibaigusį karantiną vienodai nukentėjo, todėl pagalvojome, kad geriausia išeitis būtų kreiptis į savivaldybes. Didžioji dalis savivaldybių padėjo mums ir padeda, nuoširdžiai priima. Kai Kėdainių savivaldybė atsisakė mums padėti, mes tiesiog ieškojome, kas Kėdainiuose galėtų mus paremti, nes negalime stabdyti projekto, kadangi turime žmonėms užtik­rinti poilsį, galimybę išsiskalbti rūbus. Vienas pirmųjų skambučių buvo „Daumantams LT“, kurių direktorius mums atsakė: „Taip.“ Mes labai dėkojame Sauliui Grinkevičiui ir jo įmonei „Daumantai LT“, kuri finansuoja absoliučiai visą projekto dalyvių viešnagę Kėdainių krašte“, – projekto dalyvių vardu dėkojo Ž. Gedrimaitė.

Pasiryžę įveikti 500 kilometrų

„Iniciatyva „Draugystė veža“ yra reiškinys. Projektas „Mums pakeliui“ yra apie tai, kad mes kiekvienas turime savo kelią. Kiekvieną dieną vaikštome labai daug, ir mūsų visų keliai susijungia į vieną kelią. Mes pasirinkome „Camino Lituano“ kelią tam, kad susipažintume su kelyje einančiais žmonėmis, nuoširdžiomis didelėmis širdimis, su kuriomis tame kelyje susitinkame. Esame užsibrėžę nueiti 500 kilometrų. Startavome liepos 5 d. Žagarėje, o liepos 25 d. turėtume finišuoti Seinuose. Tarp projekto dalyvių yra žmonių, kurie pasiryžę įveikti visus 500 kilometrų. Pagal projektą, kiekvieną dieną yra keturios ėjikų pozicijos. Tai fizinę bei psichosocialinę negalią turintys žmonės, vietinis šviesuolis, tai žmonės, su kuriais mes susitinkame ir bendraujame, dalinamės ir mokomės vieni iš kitų. Savo gretose turime ir žinomų žmonių, kurie su mumis paeina tik dalį kelio, bet pažada dar sugrįžti. Kiekviena diena turi savo temą, kurią paėmėme iš piligrimų kodekso ir kurią interpretuojame savaip. Eidami mes nešame žinią, kad visi esame žmonės, kad visiškai nepaisant to, kokia tavo akių ar odos spalva, ar tu vaikštai kojomis, ar judi kitaip, ar tu matai, ar tu nematai, ar turi psichosocialinę negalią – pas mus visi yra kartu“, – kilnius projekto tikslus dėstė jo sumanytoja Žydrė Gedrimaitė.

Nesvarbu, kiek nueisi

Projekto vadovė dalinosi žinia, kad žygeiviams liepos 11 d. pasiekus Paberžę, prie jų prisijungė iš Tauragės Lauksargių globos namų atvykę senoliai. Vyriausiai ėjikei buvo 88-eri metai. Ši moteris nuėjo 8 kilometrus. „Prie mūsų jungiasi visa Lietuva – ir vaikai, ir senoliai. Kai pradėjom vykdyti projektą, aš negalvojau, kad viskas išsirutulios iki tokio masto, dėl to esu labai laiminga. Šis projektas tarsi sniego gniūžtė. Vienas žmogus paeina su mumis, jis grįžęs papasakoja kitiems, vėliau jungiasi su draugais. Manau, kad nepadarysiu klaidos sakydama, kad visi, kurie prie mūsų buvo prisijungę vienam ar dviem etapui ar net kelioms valandoms, vėl skambina, rašo ir sako: „Mes norime sugrįžti.“ Jie mus seka, žiūri, domisi, palaiko, skambina, klausia, kaip mums padėti, prisipažįsta, kad yra su mumis visa širdimi. Tai yra labai stipru ir labai daug“, – nuoširdžiai dėstė Ž. Gedrimaitė.

Mums visiems pakeliui

Šis projektas yra absoliučiai atviras. Visai nesvarbu, kiek tu nueisi kilometrų. „Jeigu tu gali būti su mumis, mes esame labai dėkingi, nes mes tai priimame kaip idėjos palaikymą. Mes sukūrėme tokią platformą https://contribee.com/draugysteveza, kurioje teigiame: tie, kurie negalite eiti, galite mus palaikyti. Pagalvokit, gal jums šiandien išgerti vieną puodelį kavos, ne du, o tą eurą ar du pervesti į sąskaitą. Kaip žinia, vien gera širdimi visko nepadarysi. Žygeiviai nori valgyti ir miegoti, ir kojas ištiesti, o visa tai kainuoja. Be galo esu dėkinga visiems kelyje sutiktiems žmonėms, kai kaimeliuose močiutės keliasi paryčiais, verda, kepa, kad tik mus svetingiau priimtų ir kad tik skanu būtų. Visur pasitinka su gera nuotaika, šypsena, muzika, dainomis. Tai yra fantastika. Jeigu mums pamojuoja, mes suprantame, kad tie žmonės yra kartu su mumis, kad mums visiems pakeliui“, – apibendrino iniciatyvos autorė, pridūrusi, kad projektą paremti galima ir įsigijus marškinėlius su projekto „Mums pakeliui“ logotipu, kuriuos galėtumėte padovanoti žmonėms, su kuriais jums pakeliui.

Nedvejojo dėl paramos

Paklaustas, kodėl nutarė prisidėti prie „Camino Lituano“ piligrimų kelio ir paremti projektą „Mums pakeliui“, UAB „Daumantai LT“ direktorius Saulius Grinkevičius teigė, jog šis projektas iš tiesų yra įdomus. Pirmiausia jį sudomino tuo, kad tai yra orientuota į neįgaliuosius ne tik iš Kėdainių, bet iš visos Lietuvos, nes šis projektas apima7–8 savivaldybes. Kaip tik vienas iš maršrutų eina per mūsų rajono savivaldybę. Pažintis su rajonu prasidėjo nuo Paberžės, Šetenių, Kėdainių miesto, toliau keliaus pro Vainikus, link Ežerėlio per Kauno rajoną.

„Mane žavi, kad projekte „Mums pakeliui“ yra įtraukiami neįgalieji, kad mažėtų jų atskirtis, kad jie dalyvautų iniciatyvose ir kad jie jaustųsi gerai. O kitas momentas, kad man, kaip kėdainiečiui, tai yra proga parodyti pačias gražiausias ir įdomiausias Kėdainių rajono ir miesto vietas. Tai nemokama reklama visai rajono savivaldybei, nes reportažai bus rodomi per įvairias TV, jų internetinius portalus ir pan. Reikia pasidžiaugti ir pasigirti, nes mes turime ką parodyti Kėdainiuose. Kitas momentas, užgavęs mane kaip kėdainietį, kai sužinojau, kad Kėdainių rajono savivaldybė neskyrė nė euro šitai programai finansuoti. Tuomet pagalvojom, kad mes galime paremti – juk mums ne pirmas kartas – „Daumantai LT“ daug ką remia. O pagrindinės išlaidos – nakvynė, maitinimas, transportas. Visiškai logiška, kad į kiekvieną savivaldybę, pro kurios teritoriją ėjo žygeiviai, buvo kreiptasi. Kiek žinau, beveik visos savivaldybės parėmė, bet Kėdainių valdžia atsisakė tai padaryti“, – konstatavo „Daumantų LT“ direktorius.

Žygius išbandė vaikystėje

Pasidomėjus, ar pats mėgstantis keliauti, S. Grinkevičius pasakojo apie respublikinius turizmo sąskrydžius, kuriuose dvi savaites su kuprinėmis ir palapinėmis keliaudavo, kai dar buvo moksleivis. Vienais metais po Aukštaitiją, kitais metais – Žemaitiją, Dzūkiją. Moksleiviams tekdavo nueiti po 20–25 kilometrus, o žinant, kad ant pečių dar panašiai 20 kilogramų sverianti kuprinė, tai buvo nemažas iššūkis. „Įspūdžiai išlikę iki dabar, nes kai įveiki tam tikrus sunkumus, prisiminimai apie tai kur kas ilgiau išlieka, nei važiuojant automobiliu ir neįdedant didelių pastangų“, – pastebėjo S. Grinkevičius.

Kelyje atsidūrė ir kėdainiečiai

Praėjusį trečiadienį iš „Daumantų LT“ pasukę žygeiviai savo kelią per Kėdainių miestą pradėjo nuo Vilainių. Prie projekto dalyvių prisijungė „Daumantų LT“ direktorius Saulius Grinkevičius bei dviejų organizacijų atstovai.

VšĮ LASS (Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga) Pietvakarių centro Kėdainių rajono filia­lo pirmininkė Asta Bobinaitė, pristačiusi penkių ėjikų komandą, sakė: „Ir mes sugalvojome palaikyti šią gražią idėją bei iniciatyvą šiuo ypatingu vasarišku oru ir prisijungėme prie kitų projekto dalyvių. Bandysime keliauti po Kėdainius kiek pajėgsime, kiek bus įmanoma ir kiek leis jėgos, išbandysime save, o toliau bus matyti.“

Grupinio gyvenimo namų socialinė darbuotoja Ina Aleksandravičė sakė: „Mes sužinojome, kad yra toks projektas ir nutarėme, kad dalyvausime nuo Kėdainių socialinės globos namų, kuriems mes priklausome. Mūsų yra dešimt žmonių, bet penki negali, todėl dalyvaus likę penki. Planuojame eiti tik per Kėdainius, turime vandens, kepurėles užsidėjome ir – pirmyn. Išbandysime savo ištvermę.“

Kėdainių rajono kelyje – žinomi ir bebaimiai žmonės

Projekto dalyviai, paklausti, kaip juos pasitiko Kėdainių kraštas, pirmiausia pasidžiaugė gaiva, antradienio vakarą pasirodžiusiu lietumi, po to dalinosi įspūdžiais.

Vitalija iš Klaipėdos, sėdinti neįgaliojo vežimėlyje, nutarusi įveikti 500 km kelią, ją lydi 9,5 metų sūnus Vijus. „Jei bus viskas gerai, esu pasiryžusi eiti iki galo. Nesinori sėdėti namie užsidarius, o kai tiek žmonių, kurie gali tau padėti, kodėl nekeliauti. Labai įdomu pamatyti Lietuvą tokią, kokios nesu mačiusi, važiuojant lauko keliukais, žvyr­keliu, juk dažniausiai matome vaizdą per automobilio langą“, – teigė moteris, pripažinusi, kad Paberžė jai pasirodė ypatinga vieta. Labiausiai vargina karštis, o per valandą tenka įveikti apie 5 kilometrus.

Jos sūnus Vijus sakė, kad sunkiausia buvo eiti per karštį.

Kėdainių rajone prie projekto prisijungė Izidorius, sėdintis neįgaliojo vežimėlyje, jis dalį kelio įveikė kartu su mama Jurgita iš Ukmergės. „Nėra kito pasirinkimo, jei draugystė veža, ir mums pakeliui“, – atsakė Jurgita, paaiškinusi, kodėl šiame kelyje atsidūrė su sūnumi.

Kaip greitoji pagalba

Automobilį „Asistentinis taksi“ vairuoja Mindaugas. Taip pavadintą įmonę įkūrė du vaikinai, abu po patirtų traumų, sėdintys neįgaliojo vežimėlyje. Šis specialus automobilis važiuoja iš paskos einančių žygeivių visą kelią, yra tarsi greitoji medicinos pagalba, ir ne tik kelyje. Jei prireiks, jie pagelbės įkeldami neįgaliojo vežimėlį ar pavėžės žygeivį, čia vežamos vandens atsargos. Būdami neįgalūs jie padeda absoliučiai visiems.

Mindaugas pasakojo, kad su draugu Vaidu įkūrė „Asistentinį taksi“, nes buvo poreikis padėti tokiems kaip jie, senjorams. „Norint kažką padaryti, stengiamės daryti, radom mums artimą sritį ir veikiam, negalvojam apie savo negalią. Kliūčių būna visada, bet jos įveikiamos, nėra neįveikiamų. Jei patys kažko nesugebame, kreipiamės pagalbos. Tai mūsų pirmasis projektas, kuriame dalyvaujame“, – teigė Mindaugas.

Kelyje – ir atlikėja Irena Starošaitė

Dvi dienas su žygeiviais Radviliškio ir Kėdainių rajone ėjusi visiems gerai žinoma atlikėja Irena Starošaitė sakė, kad turėjo dvi dienas tarp koncertų ir tas dienas skyrė šiam projektui. „Tiesiog buvo įdomu išbandyti save, kažką naujo patirti, nesu niekur panašiai ėjusi, nesu tokia keliautoja. Pirmą kartą teko lankytis Paberžėje. Pajutom, kad kažkokia jėga ar dvasia tave veikia. Tai ypatinga vieta. Labai gražią ekskursiją mums surengė muziejininkė Regina. Manau, kad grįšiu namo pasikeitusi. Gal namiškiai pastebės. Nors jaučiuosi pavargusi, bet dvasiškai labai pailsėjau“, – Irena prisipažino, kad labiausiai jai skauda kojas.

Kartu ėjusi Irenos giminaitė Viktorija sakė, kad jos tikslas buvo paprastas – atsiriboti nuo materialaus pasaulio ir buities.

Ukmergiškė Vida savo vyrui Dariui yra padovanojusi savo inkstą, jos vyras dar serga cuk­riniu diabetu. Pasidomėjus, kokia jų nuotaika, Vida atsakė, kad labai puiki.

„Pirmiausia, kas šauna į galvą, pagaliau mus atgaivino lietus. Labai gražios Kėdainių apylinkės, o kelias palei Nevėžį – tikras lobis. Miškai, gyvenvietės, Apytalaukio dvaras – labai gražu, eini ir aikčioji, o labiausiai išvargina saulė, kojų nebeskauda nuo ketvirtos dienos“, – šypsojosi Vida, planuojanti su vyru įveikti visą kelią, bet ir tuomet jų kelias kartu nesibaigs…

Kiekvieną dieną kelyje projekto „Mums pakeliui“ komandą lydi „Camino Lituano“ savanoriai. Kėdainių rajone – Daiva ir Nomeda.

A. Raicevičienės ir M. Vinclavaitės nuotraukos

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.