Kiek metų Kėdainių „kolektyviniams sodams”? (Papildyta)

Dar vasaros pradžioje sodininkų bendrija ,,Justinava“ (Babėnuose) atšventė 65-erių metų gimtadienį. Kaip teigė šios bendrijos pirmininkas Marius Čižeika, jo žiniomis, Kėdainių rajono sodininkų bendrija ,,Justinava“ yra seniausia sodininkų bendrija rajone.

Pasidomėjome, kada atsirado ir kūrėsi kitos rajono sodininkų bendrijos.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vyresnioji patarėja Gintarė Streibeikienė ,,Kėdainių mugei“ informavo, kad duomenų apie tai, kada buvo įsteigtos sodų bendrijos Nacionalinės žemės tarnybos archyvuose nėra. Šitą informaciją turėtų turėti pačiose bendrijose.

Daumantuose sodai – jaunesni nei 40 metų

Daumantų kaime ,,Daumantų“ sodininkų bendrijos pirmininkas Simas Šidlauskas informavo, kad ,,Daumantų“ sodininkų bendrija Registrų centre įregistruota 2002 metų gruodžio 16 d., tačiau dabartinėje sodų teritorijoje, sodų sklypus žmonės jau turėjo anksčiau.

S. Šidlauskas radęs dokumentą, kurį pacitavo, jog remiantis LR Vyriausybės 1992 metų vasario 7 d. nutarimu, leisti įsigyti žemės sklypus privatiems nuosavybės teise ,,Kristalo“, ,,Vasaros“, ,,Astros“, ,,Rugelio“, ,,Chemikų“ bendrijos, ,,Progreso“, ,Pašilės“, ,,Kristalo“, ,,Apynėlio“, ,,Metalisto“, Bitutės“, ,,Kooperatininko“, ,,Rasos“, ,,Daumantų“, ,,Obelėlės“, ,,Aušros“ ir kt. bendrijose. Jis turintis sąrašą žmonių, kurie sodus įsigijo investiciniais čekiais. 1992 m. rugsėjo 29 d. vietos valdžios nutarimu, žmonėms leista pirkti žemę sodininkų bendrijose – nuo tada ji ir pradėta dalinti.

Pasak ,,Daumantų“ sodininkų bendrijos pirmininko, nesunkiai galima suskaičiuoti, kad sodininkų bendrijai ,,Daumantai“ – 32-eji metai.

,,Mūsų sodininkų bendrijos kaimynai – ,,Apynėlis“, ,,Bitutė“, ,,Daumantai“ ir ,,Dotnuvėlė“ kūrėsi tuo pačiu laiku – 1992-ais metais”, – sakė bendrijos pirmininkas.

Kiek vėliau S. Šidlauskas dar papildė savo pateiktą informaciją – viena ,,Daumantų“ sodininkų bendrijos sodininkė atsiuntė dokumentą, kad projektas steigti sodus buvęs nuo 1987-ųjų metų vasaros.

Anksčiau – sodininkams didesnis dėmesys

,,Daumantų“ sodininkų bendrijai S. Šidlauskas vadovauja antrus metus, kitais metais bus treti, po trijų metų kadencija baigsis.

,,Jeigu žmonės norės, perrinks antrai kadencijai. Kai sodininkų bendrijai sukako 30 metų, dar nevadovavau bendrijai. Niekas jubiliejaus neminėjo ir nieko neorganizavo.

,,Justinavos“ sodininkų bendrijos sodininkai gal turtingesni, jie galėjo švęsti. Mūsų sodininkai keliams vos sukrapšto. Žmonės šaukia, kad nori gerų kelių, bet nenori mokėti sodo mokesčio.

Savivaldybės prašiau 1,5 tūkst. eurų paramos keliams, maždaug prieš mėnesį gavau rajono mero Valentino Tamulio atsakymą, kad keliai ne jiems priklauso – nei seniūnijai, nei savivaldybei, todėl kelius turime patys tvarkytis už savo lėšas. Kelias pagrindinis asfaltuotas, o jo atšakos užpiltos skalda, žvyru – pilam, kad geriau laikytų“, – teigė pašnekovas.

Pašilių sodams daugiau nei 40 metų

Pašilių kaime esančios sodininkų bendrijos ,,Kristalas“ pirmininkas Vaclovas Ginelevičius patvirtino, kad jo vadovaujamai sodininkų bendrijai apie 40 metų, nors tikslios datos nežinantis.

,,Mes kartu gavome tą žemę – ją išskyrė savivaldybė ir visi kartu kūrėmės. Taip atsirado sodininkų bendrijos: ,,Vasara“, ,,Kristalas“, ,,Aušra“, ,,Progresas“, gale – ,,Kosmosas“. Aš pats ,,Kristalui“ vadovauju 11 metų. Bendrų švenčių tikrai nedarome, sunku ir taip iš žmonių surinkti mokesčius. O už surinktus pinigus kelius pasitaisom, greideriuojam, žvyro nusiperkam“, – sakė V. Ginelevičius.

Dar sodininkų bendrijos ,,Kristalas“ pirmininkas bendrijos dokumentuose rado konkretesnių datų.

,,1981 metų rugpjūčio mėnesį išrašytos sodininkų knygutės – tai buvo vieni pirmųjų sodų. Galima sakyti, kad mūsų sodams – 43 metai“, – patvirtino pašnekovas.

,,Ar buvęs koks paminėjimas 40-čio proga? – teiraujuosi.

,,Ne, nieko nebuvo, kas čia organizuos“, – atsakė Vaclovas.

Sodai – iš sodininkų bendrijų

Tame pačiame Pašilių kaime, vadinamų Pašiliais, sodų bendrijos ,,Progresas“ pirmininkas Saigaras Semaška sakė tiksliai nežinantis, kada Pašilių kaime pradėjo kurtis sodai.

,,Pašiliai yra bendrinis sodų pavadinimas. Žinoma, kad Pašiliai susideda iš daugelio sodininkų bendrijų. Dešinėje pusėje važiuojant nuo Kėdainių, pravažiavus Pelėdnagius, yra nuo seno vadinami pirmi Pašiliai. Kairėje pusėje, važiuojant į kalną – antri Pašiliai. Iš karto už Pelėdnagių gyvenvietės kairėje pusėje vadinosi ne Pašiliai, o chemikų sodai. Pašilių sodams 40 metų tikrai gali būti, nes maždaug prieš tiek metų žmonėms čia sklypus pradėjo dalinti. Pradžioje padalino, o tik paskui atsirado sodininkų bendrijos“, – tvirtino S. Semaška.

Sodų bendrija ,,Justinava“ atšventė 65-erių metų jubiliejų

,,Justinavos“ sodo bendrijos sodininkai, bene pirmieji rajone, surengė savo sodų bendrijos neeilinį 65 metų gimtadienį. Gal tokia bendruomeniška šventė bus pavyzdžiu ir kitoms sodų bendrijoms. O gal ši diena įsirašys ne tik į Justinavos, bet ir į visų Kėdainių krašto sodininkų bendrijų istoriją.

,,Sodininkai, jūs esate nerealūs! Tokia šauni bendruomenė yra verta visko kas geriausia! Jeigu jūs sakot, kad aš geriausias pirmininkas, tai tik dėl to, kad jūs to nusipelnėt! Trūksta žodžių išvardinti visus, kurie prisidėjo prie to kad šventė būtų graži ir soti. Žmonės negailėdami savęs stengėsi vieni dėl kitų! Dar kartą ačiū organizatoriams“, – po šventės dėkojo sodininkų bendrijos ,,Justinava“ pirmininkas Marius Čižeika.

Pasidomėjo bendrijos istorija

Marius Čižeika, sodininkų bendrijos „Justinava“ valdybos pirmininkas pasakojo, kad pradėjęs pirmininkauti, pasidomėjo sodininkų bendrijos istorija, rado įdomių faktų, kad sodų bendrija ,,Justinava“ – pati pirmoji Kėdainiuose įsikūrusi sodininkų bendrija. Ir įsikūrimo data pasirodė dėmesio verta – 1959-ųjų birželio 1 d. Iš karto pagalvojo, kad ta proga būtų gražu padaryti šventę. Tuo pačiu pažymėti ir dar kitą progą – vasaros pradžią.

,,Per trejus vadovavimo bendrijai metus, išryškėjo aktyviausi bendrijos nariai. Facebook‘e turime savo pokalbių svetainę, nors joje yra ir iš ,,Rasos“ sodininkų bendrijos. Mat Justinavos teritorijoje yra 4 sodininkų bendrijos: ,,Justinava“, paskui atsiradusi ,,Rasos“ bendrija, vėliau ,,Vyturio“ bendrija ir pati paskutinė – ,,Užuoveja“. Ruošdamiesi paminėti Kėdainių miesto seniūnijos sodų bendrijos ,,Justinava“ 65-ąjį gimtadienį, aktyvių vietos sodininkų iniciatyva buvo atnaujinta Justinavos sodų autobusų stotelė. Stotelę pievų gėlėmis išdekoravo kėdainietė menininkė Žiedūnė Aleknaitė. Atnaujinti sodų bendrijos autobusų stotelę pasiūlė aktyviausi sodininkai, viena iš jų savo aktyvumu pasižyminti sodininkė, įvairių akcijų, talkų ir gerų darbų iniciatorė Lina Raščiauskaitė-Adomavičienė, kuri beje yra ,,Rasos“ bendrijos narė“, – pasakojo Marius Čižeika.

Kai jau stotelė buvo pagražinta, Lina pasiūlė: ,,Darom šventę“. Sodininkų bendrijos pirmininkas sutiko su ta sąlyga, jeigu žmonės prisidės ir padės. Minčiai daryti šventę pritarė ir padėti sutiko dar viena aktyvi valdybos narė Jūratė Koriznienė. Pasiskirsčius darbus, kas už ką atsakingas, buvo surengta šventė.

Į šventę kaip į pikniką

Kadangi šventės konceptas piknikas, tad visiems svečiams reikėjo pasirūpinti piknikui būdinga atributika: kėdėmis ar pledais, skėčiais (tikėtina, kad lietus taip pat pasveikins, beje, taip ir buvo), priemonėmis nuo uodų, užkandžiais ir gėrimais, pirties mėgėjams – pasiimti reikmenis. Kas kiek galėjo, prisidėjo finansiškai.

Atėjusiųjų laukė ne viena staigmena – kaip tikrame gimtadienyje buvo ir torto, kunkuliavo katilas troškinio, žuvienės, buvo kepami šašlykai. Kas arbūzą atsinešė, kas sumuštinių lėkštę, kas pyragą iškepė. Vaišių visiems pakako iki soties ir dar liko. Mažiesiems buvo užsakytas batutas, o suaugusiems – mobili pirtelė ant ratų.

Veiklų netrūko

Bendrijos pirmininkas pasakojo, kad karštu maistu parūpino bendrijos valdybos narys Gedas Bitvinskas, Kėdainių baikerių klubo narys. Jis turi patirties gaminant maistą nemažam kolektyvui, organizuojant šventes. Jis labai bendruomeniškas, stengiasi dėl savo bendrijos. Kai reikia kokios pagalbos, ką pataisyt, suvirint – jis niekada neatsisako. Kitas bendrijos narys medžiotojas Marius Sakalauskas parūpino žvėriena.

Vaikams buvo sugalvota daugiau užduočių, žaidimų ir rungčių, bet visus planus įgyvendinti sutrukdė lietus. Tačiau vaikams pramogų netrūko – vaikai šokinėjo ant batuto, žaidė su kamuoliais. Daug emocijų sulaukė virvės traukimo rungtis tarp vaikų, tarp moterų ir tarp vyrų, tarp atskirų sodininkų bendrijų. Turėjo ką veikti ir vaikai, ir suaugusieji.

Džiaugėsi bendrijos žmonėmis

,,Džiaugiausi, kad nemažai atėjo vyresnio amžiaus žmonių, kaip aš vadinu – sodininkų profesionalų. Kaip būna sodininkų mėgėjų bendrija, taip pas mus – sodininkų profesionalų bendrija. Tokių žmonių dar reikia paieškot – jie ir patarimų duoda, aktyviai visur dalyvauja, pritaria mūsų idėjoms. Aš labai didžiuojuosi savo sodininkais – nėra labai piktų žmonių, labai nepatenkintų.

,,Šventė galima sakyti vyko nuo pat ryto iki pat vakaro. Nors nuovargis jautėsi, bet širdy buvo didžiulis džiaugsmas matant laimingus žmones. Atvažiavo Kėdainių baikerių klubo AQUILA MCC atstovai su savo motociklais, šventė įgavo dar kitą atspalvį… Buvo ir gyvos muzikos – šventinę nuotaiką sukūrė Selestinos Rimavičienės vadovaujamas ansamblis. Šventė buvo panaši į kaimo Jonines“, – palygino pašnekovas, pridūręs, jog nėra girdėjęs, kad kitose sodininkų bendrijose būtų kažkas panašaus organizuojama.

Šventė – Justinavos pliaže

Sodininkai rinkosi ir šventė Justinavos pliaže, kurį neatpažįstamai atnaujino ir pagrąžino, laimėję , at. ,,Tai tokia simbolinė vieta. Man tapus sodininkų bendrijos pirmininku, Kėdainių rajono savivaldybė paskelbė gyventojų iniciatyvų konkursas. Ir man ta mintis labai patiko. Sugalvojau pateikti tokį projektą, kaip pasigrąžinti Justinavos pliažą, kad jis būtų modernesnis. Nes jis atrodė, kaip iš tarybinių laikų, viskas apgriuvę, aplūžę, tualetas baisus, pliažas siauras, mašinomis išvažinėtas kelias – viskas dulka aplinkui. Daug buvo žmonių, kurie padėjo įgyvendinti laimėtą projektą. Pasidarėme pliažą, kuris tapo patraukli vieta – yra vaikams sūpynės, keli treniruokliai. Turim minčių ir prasiplėsti, pasitobulinti. Didelis plotas žolės – seniūnija prižiūri, šienauja, yra biotualetas“, – džiaugėsi įgyvendintu projektu bendrijos pirmininkas.

Šiandien sodų bendrijai ,,Justinava“ priklauso kiek daugiau ne 330 žmonių.

,,Kad būtų lengviau kontaktuoti, facebook‘e turime Justinavos sodininkų grupę. Nors sodininkų turime virš 300, o grupėje daugiau nei 1100 narių. Jungiasi žmonės ir iš kitų grupių, matyt gauna vertingos informacijos. Geri darbai užkrečia. Mano ir yra tokia mintis – daryti reikia gerus darbus ir užkrėsti kitus, tada ir pasaulis bus gražesnis. O viskas prasideda nuo savęs“, – įsitikinęs Marius Čižeika.

Problemų netrūksta

Pasak Mariaus, bendrijoje netrūksta ir problemų – vargstama labai dėl seno vamzdyno, kuriuo pumpuojamas vanduo iš Nevėžio daržų laistymui. Bus vargstama tol, kol nebus pakeistas visas vamzdynas. Žmonės pinigėlius spaudžia – mokėti nenori. Bet pastarojo susirinkimo metu, problema pajudėjo iš vietos ir reik manyt, bus išspręsta. ,,Man gaila žmonių iš tikrųjų, suprantu, kad kaltina mane, bet prie ko čia aš – vamzdynas jau seniai buvo neprižiūrėtas, supuvęs – tas labiausiai ir temdo nuotaiką. Džiaugiuosi, kad liekvieni metai vis daugiau ir daugiau žmonių į sodus atsikelia gyventi pastoviai. Aš tuo labai džiaugiuosi, nes ir saugios kaimynystės klausimas išspręstas. Gerai, kad pasirenka gyventi Justinavą, čia rami vieta – prie pat Babėnų šilas, Nevėžis.

Su aktyviausiais bendrijos nariais pavasariais rengiamos tvarkymosi akcijos – iš bendrųjų plotų renkamos šiukšlės“, – pasakojo M. Čižeika.

Vilkėjo tigro kostiumą

Po šventės įspūdžiais pasidalinusi viena iš aktyviausių bendrijos narių Jūratė Koriznienė sakė, kad pirmasis blynas buvo tikrai neprisvilęs – šventė pavyko šimtu procentų. Ji pati norėjusi šventę sukurti vaikams, vilkėjo tigro kostiumą, ruošėsi užsiimti su vaikais, bet kai užklupo lietus, planuotų veiklų teko atsisakyti. ,,Paskui tiesiog buvau kaip šventės papuošalas“, – šypsojosi Jūratė.

Ji pati su vyru Rimantu Justinavos sodą perėmė iš uošvių maždaug prieš 18-ka metų, o sodas – tikra gamtos ir poilsio oazė. Dabar čia pastoviai gyvena 3 metus. ,,Užsiauginame savų daržovių, turime vaisių, uogų. Su bendrijos nariais bendraujame labai draugiškai. Turime savo bendrą pokalbių svetainę, tie, kurie aktyvūs, jie noriai ir dalyvauja bendrijos gyvenime. Organizuojame bendras talkas. Grėblį turim, šiukšlių maišų turim. Renkam šiukšles ir tvarkom. Einam į pliažą, stotelę, mišką. Šiukšles surenkam, aptvarkom, bendrose erdvėse pasodinam gėlyčių, kad visiems būtų gražu. Kaip pasakojo kaimynė iš mano gatvelės, prieš 65 metų čia buvo tik keli sodo nameliai. Anksčiau čia buvo ,,ponų“, kurie užėmė geras pareigas sodai, žinoma gauti už dyką. Tie, kurie jaučiasi bendrijos šeimininkais, tie yra labai bendruomeniški, aišku, ne visi. Bet tie, kurie nenori prisidėti, tai ir nereikia“, – savo nuomone dalinosi J. Koriznienė.

Džiaugėsi pavykusia švente

,,Labai džiaugiamės pavykusia švente, visais, kurie atėjo, dalyvavo. Bet buvo ir tokių skeptikų, kurie atėjo pasižiūrėti, kas čia vyksta, ką čia mes darom. O ruošos tikrai buvo. Kas pjaustė salotas, kas mėsą, kas daržoves troškiniui, žuvienei ir t. t. Bet tie, kurie važiavo į savo sodus, gal ir negalėjo atvykti į šventę, vis tiek stabtelėjo, filmavo, visiems įdomu – ar tikrai ta šventės bus pavykusi. Mano tokia nuomonė – visą laiką nugali optimizmas ir draugiškumas. Jei vieni kitiems nepadėsime, nieko ir nebus. Padėkime vieni kitiems ir mes gausime pagalbą. Būna ir tokių pasakymų, kad man gi už tai nemokės, kodėl aš turiu eiti į talką. Bet ne toks mūsų tikslas – tiesiog turime eiti padėti ir dirbti dėl savęs ir dėl kitų.

Atgarsiai po šventės tikrai geri, todėl esame įpareigoti tęsti švenčių tradicijas toliau. Buvom pakabinę stendą ,,Palinkėjimai Justinavai“, palinkėjimų buvo pačių įvairiausių.

Šventės metu pagerbėm bendrijos pirmininką, mūsų šeimininką Marių Čižeiką – apjuosėm juosta ,,Geriausias pirmininkas“, uždėjom ,,auksinę“ karūną. Jis vertas ir tikros, jis labai dėl visų stengiasi, niekam nieko neatsako, jis sugeba bet kuriam padėti. Už tai mes esame jam labai dėkingi“, – apibendrino Jūratė Koriznienė.

Nuotr. Iš sodų bendrijos ,,Justinava“ archyvo