Kitą ketvirtadienį, lapkričio 14 d., 17.30 val. Kėdainių krašto muziejaus Vinco Svirskio salėje (Didžioji g. 19) įvyks prof. Algio Vyšniūno paskaita „Kengyro sukilimas, 1954/2024 – 40 dienų/ 70 metų“. (Renginys nemokamas)
Apie Kengyro sukilimą:
Prieš 70 metų prasidėjo Kengyro lagerio kalinių sukilimas, trukęs 42 dienas. 1954 m. gegužės 16 d. Ypatingojo lagerio Nr. 4 (Steplago) 3-iajame lagerio poskyryje kalėję politiniai kaliniai sukilo ir perėmė lagerio kontrolę. Iki 1954 m. birželio 26 d. vykusi kalinių pasipriešinimo akcija gavo Kengyro sukilimo pavadinimą.
Kazachijos SSR Džezkazgano srities Kengyro gyvenvietėje įkurtame lageryje kalėjo 5584 kaliniai, beveik 43 procentai kalinių buvo moterys. Didžioji dalis lagerio kalinių (beveik 72 procentai) buvo politiniai kaliniai iš Ukrainos ir Baltijos šalių.
Lageryje kalėjo ir apie 700 lietuvių. Kaliniai dirbo vario perdirbimo gamyklų statybose. Gyvenimo sąlygos lageryje buvo siaubingos, kaliniai buvo nuolat žeminami, prieš juos nuolat buvo smurtaujama. Neapsikentę tokių sąlygų kaliniai sukilo.
Per sukilimą žuvo 6 lietuviai: Povilas Seikalis, Vytautas Markevičius, Kazys Rindeika, Kazimieras Šiugždinis, Stasys Daraškevičius ir Balys Leipus. Vlada Miliūtė malšinant sukilimą pateko po tanko vikšrais ir buvo sunkiai sužeista. 1955 m. „kaip kenčianti nuo sunkios nepagydomos negalios“, perduota tėvų, ištremtų į Krasnojarsko kraštą, globai. Iš tremties paleista 1960 m.
Ši paskaita yra „Kultūrinių iniciatyvų grupė Kvadratas“ projekto „Atminties laukas“ dalis.
Projektą „Atminties laukas“ sudaro parodų ir paskaitų ciklas, kurio metu visuomenei pristatomi ir svarbūs, ir mažiau žinomi Lietuvos istorijos įvykiai, juos lėmusios aplinkybės bei šiuose įvykiuose dalyvavusios asmenybės. Projekto metu organizuojamos ne tik paskaitos, bet ir rengiamos parodos.
Paskaitos lektorius Algis Vyšniūnas gimė tremtinių šeimoje. Nuo 1990 m. organizuoja ekspedicijas į tremties ir kalinimo vietas: Karaganda, Balchašas, Džezkazganas, Magadanas, Jakutija, Tadžikija, Kirgizija ir kt.
Paskaitos citatos:
„2023 m. spalio 9 d. LR Seimas, įvertindamas, kad 2029 metais bus minimos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos metinės, nusprendė patvirtinti XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų ir jų sklaidos, šių kovų įamžinimo programą (projektas Nr. XIVP-2756(3). Tai yra svarbu, nes sukonstruota prioritetų sistema istorinės atminties įamžinimo srityje. Programoje siūloma 2024 metais paminėti politinių kalinių sukilimo Kengyro lageryje Kazachstane 70-metį. Pirmą kartą oficialiai minimas Kengyro sukilimas kaip reikšmingas įvykis visame Lietuvos Laisvės kovų kontekste. Tai reiškia, kad Lietuvoje oficialiai pradedama kalbėti apie pasipriešinimą GULAG‘o lageriuose.“
„Kengyro istorija yra unikalus įvykis, kuriame susidūrė žmogiški idealai, principai, silpnybės, niekšybės, herojiškumas, nusikaltimai ir t. t. Todėl šį reiškinį galima nagrinėti keliais pjūviais – metaetiniu (moralinio diskurso logika), normatyviniu (visuomenėje priimtų normų, taisyklių ir tradicijų pagrindas, lemiantis praktinę veiklą) ir aprašomuoju lygmeniu (faktografija, prisiminimai)“.
„Pagrindinis tikslas – ištraukti iš užmaršties vieną didžiausių tragedijų per visą GULAG‘o istoriją, pagerbti pamirštus sukilėlius. Kodėl tą reikia daryti? Todėl, kad sukilimo istorija nueina į užmarštį. Šis Laisvės kovų istorijos puslapis ignoruojamas arba traktuojamas kaip kriminalinis smurto protrūkis, o patys sukilėliai pateikiami kaip smurtautojai ir prievartautojai. Tokį naratyvą sukonstravo Rusijos propaganda. Ši paroda yra bandymas pakeisti situaciją.“
Kėdainių krašto muziejaus inf.
