Kelionė ,,Angelų takais“ – ir Akademijoje

Kultinis virtualios realybės filmas ,,Angelų takais”, kviečiantis leistis į pažintį su 60-čia M. K. Čiurlionio paveikslų, iki šiol buvo demonstruojamas vos keliuose Lietuvos miestuose, tačiau neseniai šio filmo kelionė pradėta po visą Lietuvą. Šių metų vasarį šis filmas buvo rodomas Labūnavoje, o praėjusį savaitgalį ,,Angelų takais“ galima buvo pakeliauti ir Akademijos kultūros centre.  

Pažintis su M. K. Čiurlionio kūryba

Kaip teigė virtualaus filmo kūrėjai, įgyvendinant šią patirtį buvo svarbu ne tik perkelti paveikslus į virtualią realybę, bet ir perteikti emocinę pusę: pasiekti, kad žiūrovas patirtų tai, ką menininkas norėjo perduoti savo kūryba. Interaktyviai patirčiai sukurti panaudota net 60 paveikslų (žymiausi ir labiausiai pastebimi „Ramybė“, „Angelėliai“, „Aukuras“, „Angelas“, „Žinia“, „Saulė“…), kai kurių – tik fragmentai.

Skambant paties M.K. Čiurlionio ir M. Urbaičio muzikai, virtualioje realybėje prasideda pažintis su Čiurlionio kurtu magišku pasauliu, jame gyvenančiais veikėjais ir jų aplinka. Virtualios realybės akinių pagalba, menas pateikiamas priimtinoje technologinėje erdvėje.

Sulaukė pasisekimo

,,Džiaugiamės, kad šis nuostabus meno kūrinys – virtualios realybės filmas „Angelų takais“, sukurtas M. K. Čiurlionio paveikslų motyvais, sulaukė tiek dėmesio, bilietai buvo tiesiog iššluoti“, –teigė Akademijos kultūros centro direktorė Žydronė Smulskienė.

Ji pastebėjo, kad šiuo laikmečiu kultūra turėtų būti labai intensyvi, organizavimo prasme. Žmonės dabar tapo labai mobilūs, daug keliauja, daug ką mato ir reikia labai daug pasistengti, kad surastum, kas žmogui patiktų ir būtų nauja, dar nematyta ir jis tai norėtų pamatyti.

,,Pamatę, kad šis projektas važinėja po regionus, pasiskambinome projekto organizatoriams. Laukti reikėjo maždaug porą mėnesių, nors mums šito reginio norėjosi čia ir dabar. Bilietus reikėjo rezervuoti internetu. Paskelbus rezervacijos laiką, greitai užsipildė bene visos vietos. Filmas buvo rodomas penktadienį ir šeštadienį.

Labai smagu matyti didelį žmonių susidomėjimą. Atvyksta žmonės ne tik iš Akademijos, bet ir iš Kėdainių bei kitų miestų. Buvo atvykusiųjų, kurie matė šį filmą maždaug prieš mėnesį Labūnavoje ir norėjo pakartoti vėl. Bet kad žiūrėtum antrą kartą turi praeiti kažkiek laiko. Aš pati anksčiau esu mačiusi, dabar vėl žiūrėdama filmą po didelės netekties, kitaip žiūriu ir kitaip viską išgyvenu“, – savo išgyvenimais dalinosi Akademijos kultūros centro direktorė Ž. Smulskienė.

Vykstama į regionus

Projektų koordinatorius Karolis Gailiūnas paklaustas, kaip kilo mintis išvykti į regionus, nes iki šiol virtualios realybės filmas buvo rodomas didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir pamatyti jį ne visada būdavo paprasta, atsakė: ,,Pastebėjome, kad pamatyti šį filmą yra didelis poreikis. Vežiodami po regionus, demonstruojame filmą kultūros centruose, mokyklose. Vežamės kėdes, kurios turi galimybę suktis 360  laipsnių kampų, dedame virtualios realybės akinius, ausines, stengiamės, kad būtų pilnas žmogaus pojūtis“.

,,Ar prieš žiūrint šį virtualios realybės filmą ,,Angelų takais“, žmogui reikia išankstinio pasiruošimo?“ – teiraujuosi.

,,Ne, tikrai nereikia, manau, kad kiekvienas gali sau susikurti vaizdą, pojūtį, ką jisai mato, jaučia, skambant M. K. Čiurlionio muzikai ir virtualioje realybėje rodomiems jo paveikslams“, – atsakė projektų koordinatorius.

,,Gali būti žmogus nematęs nė vieno M. K. Čiurlionio paveikslo?“ – klausiu K. Gailiūno.

,,Visiškai taip. Priešingai, pažiūrėję šį filmą, vaikai pradeda klausinėti mokytojų apie M. K. Čiurlionį, apie jo paveikslus, kas juose pavaizduota. Iš čia ateina susidomėjimas kultūra, labiau apčiuopiama, nebe virtualia. Prieš mėnesį, vasarį, šis filmas buvo rodomas Labūnavos kultūros centre ir dar viename mažesniame miestelyje. Ten irgi buvo didelis pasisekimas. Vienu metu virtualų filmą gali žiūrėti 26 žmonės, filmas demonstruojamas kas pusė valandos“, – komentavo pašnekovas.

Kuriama antroji filmo dalis

Projektų koordinatorius informavo, kad maždaug po metų turėsime šio filmo II dalį –  ,,Angelų takais 2“.

Kadangi labai daug laiko reikalauja paties filmo kūrimas, šis filmas buvo kuriamas maždaug 3 metus. ,,Mes esam kaip techninė dalis, padedame ištransliuoti šitą filmą, pasakojam žmonėms, ką jie čia matys, stebim jų reakcijas, jų atsiliepimus. Nėra žmogaus, kuriam šis filmas nepatiktų ar jis būtų be kažkokios emocijos išėjęs, – dalinosi mintimis Karolis Gailiūnas.

Filmas sukurtas 2018 metais, keliavo po festivalius, paskui pradėtas rodyti didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Filmas kalba už save, nereikia jo pardavinėti ir agituoti, kad žmonės ateitų pažiūrėti. Tiesiog tereikia ateiti, pamatyti ir pajusti, nes tai nupasakoti neįmanoma.

,,Iš Kėdainių rajono virtualus filmas keliaus į Šakius, iš ten – keturias dienas viešėsime prie jūros, rodysim mokyklose, viešojoje bibliotekoje. Planuose – filmą rodyti užsienyje, nes labai nemažai lietuvių bendruomenių yra susidomėjusių šiuo filmu. Tai Norvegija, Amerika, kitos šalys. Sunkiau šį filmą parduoti užsieniečiui, jam M. K. Čiurlionio darbai labiau kaip meditacija.

Žiūrovų nuomonė: ,,kažkas neapsakomo“

Po virtualaus filmo seanso pakalbinti žmonės buvo nuščiuvę.

Antrą kartą filmą žiūrėjusi kėdainietė sakė, kad ji nebuvo mačiusi ,,tokio daikto“. ,,Pirmą kartą ne viską spėjau sužiūrėti, kai jau žinojau maždaug ko laukti, norėjosi pažiūrėti antrą kartą. Tai tikrai įspūdinga. Įspūdį didesnį paliko antras kartas. Su paties M. K. Čiurlionio kūryba esu susipažinusi, namuose turiu jo paveikslų albumą. Jausmas toks, kad žiūrint į dangų atrodo begalybė, nuleidi akis, žiūri žemyn – ir ten atrodo begalybė“, – pojūčiais dalinosi Nijolė.

,,Įspūdis nuostabus vien dėl to, kad galima pamatyti daugiamatį pasaulį, o mes iš tikrųjų ir gyvename daugiamačiame pasaulyje, tik tą reikia suvokti. Ir šis filmas tai padeda. Tai filmas apie žmogaus gyvenimą. Norėčiau pamatyti ir antrą kartą“, – įspūdžius išsakė kėdainietė Judita.

Virtualios realybės filmą atvykęs pažiūrėti Rimas iš Kauno teigė: ,,Visi paveikslai man patiko. O filmo pabaigoje parodė mano mėgstamiausią paveikslą. Aš jį pamėgau dar būdamas 12 metų. Mane dažnai, kartą per du mėnesius, pusbrolis nusivesdavo į M. K. Čiurlionio galeriją. Nesu matęs šio filmo, mačiau pirmą kartą. Įspūdis fantastiškas. Ieškosiu galimybės būtinai pažiūrėti ir antrą kartą. Galiu pagirti kūrėjus už labai gerą pastatymą. Akademijoje lankausi ne pirmą kartą – aš čia  atvažiuoju pasivaikščioti, bet Akademijos kultūros centre esu pirmą kartą“.