Nors Kėdainiuose „VIA Lietuva“ (buvusios Lietuvos automobilių kelių direkcijos) dėmesio laukia sugriuvęs tiltas, nuo sunkiasvorio transporto „banguotos“ gatvės ir keliai, aptrupėję kelkraščiai ir net gūdų sovietmetį menančios autobusų laukimo stotelės užmiestyje prie magistralinių kelių, kelininkai kėdainiečius „pradžiugino“ pradėję darbus Babėnuose, M. Daukšos gatvėje.
Ne tiek nustebino, kiek suneramino – gyventojų nuomone, šioje gatvėje užsimotos įrengti pėsčiųjų salelės gerokai apsunkins transporto eismą. Anot kėdainiečių, susiaurinus gatvę, formuosis automobilių kamščiai. Juolab, kad šia gatve intensyviai juda ir sunkiasvoris transportas – vilkikai bei žemės ūkio technika.
Paaiškėjo ir tai, kad tokių, gatvę susiaurinančių, salelių atkarpoje nuo J. Basanavičiaus iki Žibuoklių gatvės turi atsirasti ne viena, bet trys – ties posūkiu į Justinavos sodus ir parduotuve „Aibė“ (M. Daukšos g. 55), ties „Maxima” ir geležinkelio stotimi bei ties pirma stotele nuo J. Basanavičiaus gatvės (stadiono) užkilus į kalną S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje.
Po Kėdainių r. savivaldybės, Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininko ir „Kėdainių mugės“ kreipimųsi į valstybės įmonę AB „VIA Lietuva“, darbai M. Daukšos gatvėje buvo sustabdyti.
Kelias – valstybės, sprendžia valstybė
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Gintauto Muzniko teigimu, M. Daukšos gatvė – valstybinės reikšmės kelias, einantis per Kėdainius. Todėl „VIA Lietuva“ savo darbų jame derinti su savivaldybe neprivalo.
Pasak direktoriaus, kad šioje gatvėje bus kažkas daroma, jis pastebėjęs pats, išvydęs pažymėjimus ant šaligatvio.
„Savivaldybė prieš mėnesį išsiuntė raštą „VIA Lietuva“, siekdama atkreipti dėmesį, jog bus blogai ir siūlė projektuoti kitaip, – „Kėdainių mugei“ praėjusios savaitės pabaigoje sakė G. Muznikas. – Atsakymo iš buvusios kelių direkcijos negavome“.
Po paraginimų sureaguota
Be paraginimo atsakymų iš „VIA Lietuva“ negavo ir „Kėdainių mugė“. Kol laukėme valdininkų atsakymo, situacija šiek tiek pasikeitė.
- Redakcijos žiniomis, į VIA Lietuva su prašymu būtent šioje vietoje nesusiaurinti važiuojamosios dalies, jau kreipėsi Kėdainių r. savivaldybė bei Kėdainių krašto ūkininkų sąjunga. Kokia „VIA Lietuva“ reakcija į šiuos prašymus? – į valstybės įmonę AB „VIA Lietuva“ kreipėsi „Kėdainių mugė“.
- Šiuo metu numatyti salelės įrengimo darbai yra laikinai sustabdyti, – ketvirtadienį patvirtino įmonė. – „Via Lietuva“ papildomai kreipėsi į Kėdainių savivaldybę bei pateikė detalų salelės įrengimo šioje atkarpoje planą. Gavus savivaldybės atsakymą, bus sprendžiama dėl tolimesnių darbų: tęsti eismo saugumą šioje kelio atkarpoje užtikrinančius darbus ar ieškoti alternatyvių sprendimų.
Ką sumanė kelininkai?
„Salelė įrengiama siekiant saugesnių eismo sąlygų pėstiesiems, pažeidžiamiausiems eismo dalyviams – perėja taisoma pagal eismo saugos reikalavimus, vadovaujantis Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklių nuostatomis“, – paklausta, kokiu tikslu būtent šioje gatvėje sumanyta įrengti pėsčiųjų saleles, atsakė „VIA Lietuva“.
Pasak „VIA Lietuva“, pėsčiųjų perėją reikalinga susiaurinti, nes važiuojamoji dalis ties ja yra maždaug 12 m pločio, perėja įrengta per 3 eismo juostas, o tai neatitinka minėtų taisyklių reikalavimų.
Pagal taisykles perėjos plotis turi būti ne didesnis nei 8,5 m, ji negali kirsti daugiau nei 2 eismo juostų. Jei važiuojamoji dalis per plati, reikalinga ją siaurinti inžinerinėmis priemonėmis.
“Rengiant projektą, įvertinus esamą situaciją, perėją numatyta perkelti į aktualesnę ir patogesnę pėstiesiems vietą – prie sankryžos, – teigiama “VIA Lietuva” redakcijai atsiųstame atsakyme. – Tačiau ir čia važiuojamosios dalies plotis išliko per platus – maždaug 10 m.
Dėl šios priežasties buvo priimtas projektinis sprendinys – važiuojamosios dalies susiaurinimas ties perėja, įrengiant salelę. Salelė įrengiama vadovaujantis normatyviniais statybos dokumentais, eismo juostų pločiai išlaikomi ne siauresni, nei to reikalauja norminiai dokumentai (tarp ženklinimo linijų 3,25 m, o tarp bortų, vienoje pusėje 4,47 m, kitoj – 3,65 m).
Salelės plotis atitinka rekomendacijas eismo saugos priemonėms perėjose ir yra 2 m, tad leistinų gabaritų transporto priemonės minėtoje vietoje galės pravažiuoti be kliūčių.”
Ūkininkai neįveiktų „kliūčių ruožo“
Praėjusią savaitę nerimo signalus dėl Kėdainių M. Daukšos gatvėje vykdomų darbų pasiuntė ir naujasis Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos (KKŪS) pirmininkas Mantas Župerka.
Pamatęs įrenginėjamą pėsčiųjų salelę gatvėje ties „Aibės“ parduotuve ir posūkiu į Justinavos sodus bei pasikalbėjęs su kelio darbus vykdančiais žmonėmis, ūkininkas išsiaiškino, jog salelė perskirs važiuojamąją gatvės dalį ir žemės ūkio technikai taps neįveikiama. „Jau nekalbant apie kombainus“, – sakė M. Župerka.
Taip pat KKŪS pirmininkas pastebėjo, kad sunkiai pravažiuojama susiaurinta vieta taptų ir Žibuoklių gatvėje veikiančios transporto įmonės vilkikams. Tai visiškai sulėtintų transporto eismą, formuotųsi kamščiai.
M. Župerkos manymu, M. Daukšos gatve sudėtinga taptų judėti ir karinei technikai, o kas būtų, jei prireiktų gyventojams evakuotis iš miesto – šis kelias būtų užkimštas.
KKŪS pirmininkas taip pat kreipėsi į AB „VIA Lietuva“ bei Kėdainių r. savivaldybę. Ūkininkų atstovas kelininkams nurodė ir gatvės matmenis, kad galėtų pravažiuoti žemės ūkio technika.
Kas toliau?
M. Daukšos gatvėje pradėti darbai yra sustabdyti.
Pasak savivaldybės atstovų, į oficialų Kėdainių r. savivaldybės raštą AB „Via Lietuva“ vis dėlto neatsakė. Gautos kelių sakinių žinutės elektroniniu paštu Kėdainių savivaldybės vadovai nelaiko oficialiu atsakymu.
Sustabdyti darbai ir kelininkų planai šiandien – nežinioje.
„Savo (mūsų) turtą „VIA Lietuva“ valdo blogai“
„Kelių direkcija, kaip dabar jie persivadinę į „VIA Lietuva“, visą laiką kėlė daug problemų savivaldybėms, – sako ilgametis Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys, buvęs meras Saulius Grinkevičius. – Yra nusistovėjusi tvarka, kad pagrindinės miestų ir miestelių gatvės yra priskiriamos regioninių kelių kategorijai ir jas valdo „VIA Lietuva“.
O savo turtą jie valdo blogai – ne tik kėdainiečiai, visos Lietuvos žmonės mato, kas darosi su mūsų keliais ir tiltais“.
S. Grinkevičiui dirbant Kėdainių rajono meru (2015-2019 m.) ne kartą buvo keliamas klausimas, kad, gaudamos papildomą finansavimą, savivaldybės galėtų savo teritorijose esančias gatves prižiūrėti pačios.
„Dabartinė tvarka, kai miestų teritorijose kelininkai ką nori, tą daro, yra ydinga. To pavyzdys yra ir dabar Kėdainių M. Daukšos gatvėje iškilusi problema“, – situaciją įvertino S. Grinkevičius.
Pasak patyrusio politiko ir verslininko, nesuprantami yra ir „VIA Lietuva“ prioritetai paskirstant finansavimą.
„Kai yra daug blogos būklės kelių, kažkodėl didelės lėšos skiriamos įvairių salelių, greičio mažinimo kalnelių įrengimui“, – stebisi S. Grinkevičius.
Savivaldybės savo gatves turėtų prižiūrėti pačios
Taip pat buvęs meras prisiminė, kaip Šėtos miestelio bendruomenė bent keletą kartų prašė tada dar buvusios Lietuvos automobilių kelių direkcijos įrengti greičio mažinimo kalnelį ties perėja prie gimnazijos, kuria vaikai per pertraukas į parduotuvę kitoje gatvės pusėje bėgdavo. Į gyventojų prašymus valstybės įmonė nekreipė dėmesio. Tačiau vėliau tokie kalneliai atsirado ties miestelio riba.
„Reikia reikalauti iš Susisiekimo ministerijos, kad kuo greičiau miestų gatvės, žinoma su joms skirtu finansavimu, būtų perduotos savivaldybėms ir jos pačios spręstų, ką tose gatvėse daryti. Tada neiškiltų tokių dalykų, kokie dabar mūsų M. Daukšos gatvėje vyksta“, – primena Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys.
Buvęs meras primena ir kitą pavyzdį, kodėl savivaldybėms tikslinga perimti miestų gatves savo žinion.
„Jei būtume paisę tvarkos, kad ir šaligatviai šalia gatvių/magistralinių kelių priklauso „VIA Lietuvai“, tai Kėdainių J. Basanavičiaus gatvės šaligatviai ir šiandien būtų šleivi kreivi, sulopyti – kokie jie buvo iki 2015-2016 metų, kol savivaldybė nesiėmė iniciatyvos, skyrė lėšas ir šiandien šaligatviai tvarkingi nuo miesto pradžios iki pačių Vilainių“, – prisimena S. Grinkevičius.
