Kėdaniečiai prisidėjo prie aplinkos švarinimo

Praėjusią savaitgalį prie visoje Lietuvoje ir užsienio šalyse vykusios kasmetinės upių švarinimo iniciatyvos „River Cleanup“ prisidėjo ir Kėdainių rajono gyventojai. Rajono seniūnijose ypač aktyvios buvo kaimo bendruomenės, kur susibūrę į komandas bendruomenių nariai valė upių pakrantes.

Į vandenį nebrido

Nors valyti upių pakrantes gyventojai buvo kviečiami jau nuo penktadienio, didžioji dalis tvarkytojų rinkosi šeštadienį.

Penktadienio popietę Kėdainių miesto seniūnijos iniciatyva kėdainiečiai turėjo tvarkyti Nevėžio upės pakrantę prie Vaivorykštės tilto bei Nevėžio upės pakrantę prie P. Lukšio g. garažų. Tačiau prie Vaivorykštės tilto niekas neatvyko, todėl, nors ir gerokai įsilijus, buvo imtasi tvarkyti Nevėžio upės pakrantę prie P. Lukšio g. garažų.

Šioje vietoje darbavosi Kėdainių rajono savivaldybės administracijos atstovai, Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyr. specialistai, Kėdainių miesto seniūnijos seniūno pavaduotoja Samantė Mituzaitė-Palubinskienė, miesto parko seniūnaitis, aktyvus panašių akcijų iniciatorius Ruslanas Linevas.

2017 m. Belgijoje gimusi „River Cleanup“ iniciatyva Lietuvoje vyksta jau ketvirtus metus.

Pakrantėje prie P. Lukšio g. rasta visko, pradedant padangomis ir baigiant stiklo bei plastiko tara. Daugiausia rasta skardinių, kurias žvejai naudoja sliekams. Didžiausia tikimybė, kad butelius bei skardines nuo alaus pakrantėje palieka žvejai, tačiau išmesta automobilio padanga – tikrai ne žvejų palikimas.

„Pažiūrėkit, kiek žmonių vaikšto Nevėžio pakrante, bet jie taip ir nueina, net nestabteli pažiūrėti, ką mes čia darom, o paraginti prisidėti prie akcijos atsako, kad dabar užsiėmę ir neturi laiko. Buvo tikimasi bristi į vandenį ir daugiau šiukšlių ištraukti iš upės, bet kadangi oras labai nepalankus, į vandenį nelindome“, – sakė Kėdainių rajono savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Muznikas.

,,Mylėkim savo kraštą, mylėkim gamtą, po savęs nepalikim to, ką kitiems būtų nemalonu rasti, nes yra visos sąlygas atliekas rūšiuoti. Atrodo, nė vienas nepaliko daug, tik po keletą tuščių pakuočių ar dar kitokių atliekų, bet sudėję į bendrą krūvą, turime nemažai šiukšlių, – kalbėjo upių švarinimo iniciatyvos dalyviai. – Nuo akcijos ,,Darom“ praėjo apie pusantro mėnesio, kai ši vieta irgi buvo švarinama, tačiau vėl šiukšlių randame. Svarbiausia, kad visi reiškia nepasitenkinimą, kad mėtosi šiukšlės, jos laiku neišvežamos, bet kai reikia pačiam prisidėti jas renkant, kažkodėl niekas neatsiliepia.“

Teko panerti į Šušvę

Tvarkyti Šušvės upės pakrantę Josvainiuose bendruomenę subūrė Marius Žvikas, Josvainių bendruomenės centro pirmininkas.

,,Prie iniciatyvos tvarkyti Šušvės pakrantę prisidėjo suaugusieji ir dar jaunoji karta, iš viso apie 10 žmonių. Nors norėjosi, kad būtų daugiau žmonių, bet vis tiek neblogai. Visi jie – Josvainių bendruomenės nariai. Tvarkėme Šušvės pakrantę, būtent tą vietą, kur vasarą būtų smagu poilsiauti.

Dabar tai – įžymi vieta, kur prie kabančio tilto buvo filmuotas lietuviškas kino filmas ,,Drugelio širdis“. Iš vandens ištraukėme nemažai šakų, rąstų, kuriuos pati upė sunešė, taip pat gerą maišą skardinių, stiklų, kitokių šiukšlių. Daugiausia buitinės atliekos, kurios lieka po poilsio gamtoje. Deja, ne visi tas atliekas išsiveža, nors tikrai galvojome, kad bus prastesnė situacija, bet padėtis gerėja“, – teigė M. Žvikas.

,,Su nuotykiais, bus ką prisiminti, svarbiausia, kad nuotaika gera. Aš esu tos nuomonės, jeigu savo šiukšlę neši išmesti, tai gal dar kitą, šalia gulinčią, irgi paimsi“, – sakė M. Žvikas.

Josvainių bendruomenės centro pirmininkas pasakojo, kad tvarkydamas pakrantę nuo šlaito bandė nustumti sunkų rąstą, bet jį sunku buvo suvaldyti ir M. Žvikas net nepastebėjo, kaip būdanuo šlaito atsidūrė Šušvėje.

Tačiau, pasak jo, net išsigąsti nespėjo: ,,Su nuotykiais, bus ką prisiminti, svarbiausia, kad nuotaika gera. Pasisekė, kad lietus mūsų neužklupo, buvo net labai gražus oras. Aš esu tos nuomonės, jeigu savo šiukšlę neši išmesti, tai gal dar kitą, šalia gulinčią, irgi paimsi. Vis jų mažiau bus“, – pastebėjo pašnekovas.

Manoma, kad daugiausia šiukšlina žvejai

Vilainių seniūnijoje Tiskūnų tvenkinio pakrantės švarinimo akcijos vadovė, Tiskūnų bendruomenės centro pirmininkė Vida Vansevičienė sakė, kad į tvarkymo akciją atėjo šeši bendruomenės nariai.

„Bet mes labai daug darbo padarėme. Esu labai patenkinta, kad tvarkėme ir Nevėžio intaką – upelio Žalasys pakrantę. Ištraukėme keletą didelių padangų. Nuo pagrindinio kelio link upelio buvo labai apaugęs žolėmis, apsamanojęs takas. Jį nugramdėme, žoles iškasėme. Pakrantėje radome daug prilaužytų šakų, plastikinių butelių, kitokių šiukšlių. Gal jie buvo išmesti ne šiais, gal ankstesniais metais. Apėjome beveik 1,5 kilometro – visą Kranto gatvę. Manoma, kad daugiausia šiukšlina žvejai, bet kai reikia tvarkyti, nė vieno jų nėra“, – neslėpė apmaudo Tiskūnų bendruomenės centro pirmininkė.

Iniciatyvai – ketveri metai

2017 m. Belgijoje gimusi „River Cleanup“ iniciatyva Lietuvoje vyksta jau ketvirtus metus. Pernai čia upes švarinti susibūrė per 1 500 savanorių, kurie sutvarkė daugiau nei 80 užterštų teritorijų prie 33 upių.

Kasmet vandens telkinių pakrantėse ar net pačiose upėse iniciatyvos dalyviai randa ne tik smulkių atliekų, tokių kaip plastikinės pakuotės, stiklinė gėrimų tara, nuorūkos, bet ir šaldytuvų, televizorių, baldų ir kitų buityje naudojamų stambiagabaričių daiktų. Tiesa, iniciatyvos organizatoriai pastebi ir teigiamų tendencijų – tos teritorijos, kurias savanoriai sutvarko, išlieka švarios, todėl kitais metais tvarkyti jau ieškoma kitų užterštų vietų.

A. Raicevičienės ir iniciatyvos dalyvių nuotraukos

Titulinė nuotrauka: Josvainių bendruomenės žmonės švarino Šušvės pakrantę.