Kėdainiuose viešėjo drąsių kūrybiškų idėjų autorė J. Vaitkutė

Jolita Vaitkutė. Šios menininkės pavardė girdėta ne vienam, o darbai – taip pat matyti. Jos kūrinių vaizdais aktyviai dalijasi socialinių tinklų naudotojai. J. Vaitkutės pavardė įrašyta ir į Lietuvos rekordų knygą. Su šia ir kitomis Lietuvos menininkėmis Kėdainių dailės mokyklos moksleiviai galėjo susipažinti vieno iš projektų metu.

Net 5 skirtingi užsiėmimai

„Visą savaitę mūsų dailės mokykloje buvo vykdomas Vilniaus galerijos (AV17) parengtas edukacinis projektas „Kasdieniai objektai kūryboje“. Kūrybinių dirbtuvių ir paskaitų ciklas 12–16 metų moksleiviams leido tiesiogiai prisiliesti prie šiuolaikinio meno kūrimo principų, susipažinti su skirtingomis atlikimo technikomis. Svečiuose turėjome 5 skirtingų sričių menininkes, kurios praplėtė mūsų mokinių kultūrinį-meninį akiratį“, – sakė Dailės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jovita Buinevičienė.

Skulptorė Marija Šnipaitė mokė jaunimą kitaip pažvelgti į šiuolaikinę skulptūrą bei jos kūrimo procesą.

Praktinio užsiėmimo metu fotografė Aurelija Maknytė rodė, kaip yra kuriamos fotogramos – tai nuotraukos, sukurtos nenaudojant fotoaparato, apšviečiant šviesai jautrų fotopopierių.

Keramikė, iliustratorė Neringa Zakarauskaitė kartu su mokiniais kūrė objektus iš nebenaudojamos keramikos ir porceliano šukių. Moksleiviams teko išeiti į lauką, kad galėtų plaktukais sudaužyti senus puodelius ar kitus dirbinius, o grįžę į patalpas klijavo šukes, taip kurdami naujas plokštumines kompozicijas.

Hagos Karališkojoje menų akademijoje studijas baigusi performanso menininkė Saulė Noreikaitė jaunimą kvietė žaisti improvizacinius žaidimus, kurti skulptūras iš žmonių kūnų, per judesį išlaisvinti kūrybingumą bei mąstymą.

„Socialiniuose tinkluose parašiau, gal kas galėtų padovanoti neveikiantį pianiną. Į prašymą atsiliepė Vidas Bareikis“, – pasakojo J. Vaitkutė.

O iš maisto produktų bei kitų po ranka pasitaikančių objektų neįtikėtinus darbus kurianti Jolita Vaitkutė skatino kurti iliustracijas, panaudojant asmeninius daiktus, bei mokė į objektus pažvelgti kitu kampu.

Įdomiau nei įprastos pamokos

Projekto veiklose, kuriose buvo akcentuojamas visiems prieinamas kūrybos būdas ready-made, dalyvavę Kėdainių dailės mokyklos moksleiviai teigė, kad šie užsiėmimai buvo nauja ir įdomi patirtis.

„Daug išmokau apie fotografiją be fotoaparato. Šis užsiėmimas su fotopopieriumi man labai aptiko, to niekada nebuvau dariusi“, – teigė Goda.

„Patiko daužyti stiklą ir jį klijuoti. Pamokose mes daiktų nedaužom, tai čia buvo naujiena. Iš sudaužytų šukių sukurti kažką naujo nebuvo lengva, reikėjo surasti reikiamą formą ir tinkamą vietą jai“, – apie kitonišką veiklą kalbėjo ją išbandžiusi Dinara.

„Šio projekto įspūdžiai tikrai geri, tai įdomiau nei įprastos pamokos. Mes labai į tai įsitraukėme ir daug sužinojome. Labai patiko daryti skulptūras iš gyvų žmonių, sujungiant juos gumomis, taip pat patiko kurti istorijas apie daiktus pagal ant lapelių užrašytus žodžius“, – pasakojo Armandas.

Aktyviai bendrauja su jaunimu

„Pakankamai dažnai važiuoju susitikti su moksleiviais. Tik per pandemiją buvau pristabdžiusi tai, tada užsiėmimai vykdavo nuotoliu – per „ZOOM“-ą. Šio projekto metu lankau tris meno mokyklas – Radviliškyje, Jonavoje ir Kėdainiuose.

Manau, kad jaunimas visais laikais yra žingeidus – tai jauno žmogaus duotybė. Tik pastebėjau, kad mažesniuose miestuose vaikai yra smalsesni, jie turi daugiau energijos ir noro domėtis, veržiasi išbandyti naujas veiklas, o didmiesčiuose, kur yra daugiau galimybių, jaunimas greitai viskuo persisotina, praranda tą smalsumą.

Atvykusi į Kėdainių dailės mokyklą, truputį apsižvalgiau joje, ir galiu pasakyti, kad tai – pati įspūdingiausia švietimo įstaiga, kurioje man teko lankytis“, – kalbėjo Jolita Vaitkutė.

Kūrybiškumą pagimdė… nuobodulys

Kėdainiuose viešėjusi J. Vaitkutė pasakojo, kad yra kilusi iš nedidelio miesto – Joniškio. Daug dalykų jos gyvenime atsirado iš to, kad nebuvo kas veikti. Reikėjo susikurti kažką, kas padėtų išgyventi nuobodumą, kažkuo užimti savo smegenis, kurios yra smalsios. Nuo vaikystės ji labai mėgo piešti – šis užsiėmimas tyliai, intravertiškai mergaitei leido labiau pasitikėti savimi ir pasijusti geriau.

„Būdama 11-os metų baigiau Dailės mokyklą ir nuo tada pradėjau piešti portretus. Veidas man visada buvo pats įdomiausias – tai ir smagu, ir sudėtinga tuo pačiu. Greitai popieriaus lapo man nebepakako, trūko kažko įdomesnio, tad ėmiau piešti ant drabužių.

Supratau, kad ir to per maža. Vieną dieną, tada gal 9 ar 10 klasėje buvau, negalėjau eiti į mokyklą, nes sirgau, gulėjau lovoje, ant palangės buvau pasidėjusi šokoladą. O jis ėmė ir ištirpo. Priėjau, bakstelėjau pirštu ir čia buvo toks Bingo momentas. Pamaniau, o kas, jei pabandysiu ką nors su juo papiešti – taip gimė pirmas mano darbas – Džimas Morisonas iš šokolado. Atsimenu, mama sakė, kad palangę sugadinsiu…“, – prisiminusi savo kūrybinio kelio pradžią šyptelėjo jauna menininkė.

Trykšta stebinančiomis idėjomis

Pasak J. Vaitkutės, kurdama portretus, instaliacijas, iliustracijas ar performansus, ji naudoja viską, kas pakliūva po ranka.

„Dažniausiai renkuosi medžiagas, kurios yra lengvai randamos, nieko nekainuoja ir yra lengvai perdirbamos. Tai gali būti nesugrėbti lapai, spygliai, samanos arba gėlės, kurias man dovanoja – jas dažniausiai supjaustau ir kažką sukuriu. Vienas naujausių darbų – Eurovizijoje dalyvavusi Monika Liu iš rožės žiedlapių“, – pasakoja kūrėja.

Jolita savo kūryboje dažnai naudoja ir įvairius maisto produktus. Taip gimė Napoleonas, pasipuošęs prancūzišku kruasanu, arba Algimantas Čekuolis iš obuolio.

Projekto veiklose, kuriose buvo akcentuojamas visiems prieinamas kūrybos būdas ready-made, dalyvavę Kėdainių dailės mokyklos moksleiviai teigė, kad šie užsiėmimai buvo nauja ir įdomi patirtis.

Menininkės darbuose atsispindi ir tai, kas vyksta Lietuvoje ar pasaulyje. Pavyzdžiui, J. Vaitkutė iš daržovių yra įamžinusi dviejų žinomų vyrų bučinį per MAMA apdovanojimus, iš duonos trupinių yra sukūrusi visuomenei nusikaltusių asmenų, tokių kaip Henrikas Daktaras ar Vladimiras Putinas, portretus – pastarąjį leido sulesti vištoms.

„Maisto produktai patinka tuo, kad jie, kitaip nei dažai, yra birūs, kieti, minkšti, tąsūs, gruoblėti, gali juos pjaustyti, trupinti, skrudinti… Sukūrusi darbą iš maisto produktų galiu po to jį suvalgyti, nieko nereikia išmesti“, – šypsosi išradingoji menininkė.

Piešia ir išardytais instrumentais, ir muziejiniais eksponatais

J. Vaitkutės sukurtų darbų kolekcijoje – iš parako, gilzių, medicinininių įrankių, žolelių ir žemės sukurtų Nepriklausomybės Akto signatarų portretų paroda, skirta Valstybės šimtmečiui paminėti; Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos lentynose „Pabudę iš knygų“ valstybės kūrėjai, tautos žadintojai, rašytojai, mokslininkai; Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjo Vlado Nagevičiaus portretas iš daugybės muziejinių eksponatų; Vilniaus Katedros paveikslas iš 1064 degintų duonos riekelių. Šis didžiulis (3,5×2,5 m), ugnimi raižytas darbas yra įrašytas į Lietuvos rekordų knygą.

„Iš to jaunatviško maksimalizmo supratau, kad galiu piešti su bet kuo. Štai Martyno Levickio portretas padarytas iš trijų išardytų akordeonų (kiekvienas jų turi apie 20 000 detalių) dalių. Kai padariau šį darbą, pamaniau, kad su pianinu būtų sudėtingiau, taip gimė naujas iššūkis. Socialiniuose tinkluose parašiau, gal kas galėtų padovanoti neveikiantį pianiną. Į prašymą atsiliepė Vidas Bareikis. Jis atidavė nebenaudojamą instrumentą, ir, kol pianistas juo grojo, mes su draugais šį pianiną išardėme, iš jo detalių sudėjau Liudviko Van Bethoveno portretą. Pamaniau, o čia – tai geras“, – atviravo menininkė.

Priima iššūkius

J. Vaitkutė pasakojo, kad jai pačiai labai įdomu atrasti naujų būdų kūrybai, todėl neretai priima ir aplinkinių žmonių pasiūlytus iššūkius, kuo galima piešti dar įdomiau, nei ji pati sugalvoja.

Nors kūrybiniams darbams atlikti reikia ne vien medžiagų ir kūrybiškumo, bet ir nemažai laiko, tenka ir ant kelių ne vieną valandą paklūpėti, ir sugalvoti, kokiomis priemonėmis būtų galima darbą atlikti, kūrėja nenustoja stebinti.

„Visa idėja, kaip ir ką tu darysi, yra meistrystė, mokėjimas žvelgti į objektą kitu kampu“, – teigia Kėdainių dailės mokykloje apsilankiusi ir daug vertingų patarimų jaunimui davusi menininkė.

Nuotraukos iš J. Vaitkutės Facebook paskyros