Iki metų pabaigos Kėdainių krašto muziejaus Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje veikia 7-oji Europos tapiserijų forumo trienalė „ARTAPESTRY7“. Tai pirmoji ir vienintelė šiuolaikinio gobeleno paroda Lietuvoje, rugsėjo pradžioje atidaryta Kėdainiuose. Keliaujanti ekspozicija jau buvo pristatyta Vokietijoje ir Danijoje, o paskutinė jos stotelė bus Vengrijoje.
Tapiserijos menas
Pasak Kėdainių krašto muziejaus Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos vadovės Astos Fedaravičiūtės-Jasiūnės, džiugu, kad į Kėdainius atkeliavo Europos menininkų kūryba.
„Pirmą kartą Kėdainiuose ir pirmą kartą Lietuvoje turime tarptautinę tapiserijų forumo trienalę „ARTAPESTRY7“. Tai septintoji paroda, organizuojama kas trejus metus, tačiau pas mus ji vieši pirmą kartą, ir tai – labai džiugus įvykis.
Tapiserija – platesnė sąvoka negu gobelenas. Klasikinis gobelenas atėjęs iš Prancūzijos, žinome, kad karalių rūmų sienos būdavo puoštos gobelenais, kurie turėjo ir praktinę reikšmę – saugojo nuo šalčio, tarnavo kaip dekoras. Tuomet veikė gobelenų manufaktūros, kuriose žmonės ausdavo pagal nustatytas taisykles.
Tapiserijoje galima daugiau improvizuoti – pasirinkti skirtingus ataudus ar metmenis, žaisti faktūromis, naudoti netradicines medžiagas. Tačiau pagrindinis tikslas išlieka tas pats – sukurti vizualų paveikslą. Dar vienas svarbus reikalavimas šiai trienalei – dydis: visi dalyviai turėjo pateikti darbus, ne mažesnius kaip 1 kvadratinis metras“, – pasakojo muziejaus vadovė.
Iš 15 Europos šalių
Trijų garbingų menininkų ir kūrėjų žiuri iš 120 autorių atrinko 34 menininkus, o parodoje eksponuojami 37 jų darbai. Kūriniai atkeliavo iš 15 Europos šalių: Belgijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Meino salos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Lenkijos, Rumunijos, Škotijos, Švedijos, Čekijos Respublikos ir Vengrijos.
Parodoje pristatomi darbai atskleidžia itin platų meninių pozicijų spektrą šiuolaikinio Europos gobeleno mene. Čia tradiciniai amato įgūdžiai derinami su netikėtomis medžiagomis, novatoriškais techniniais bei spalviniais sprendimais. XXI amžiaus gyvenimo sudėtingumas interpretuojamas tiek figūrine, tiek abstrakčia raiška – kiekvienas gobelenas tarytum atveria savąją istoriją ir pajautos pasaulį.
Technikos skirtingos
Visiems parodos darbams būdingas esminis audimo principas – specifinė dvejetainė sistema, sudaranti austų vaizdų pagrindą. Menininkai daugiaperspektyviu žvilgsniu tyrinėja ryšius tarp metmenų ir ataudų, pavienių siūlų ir jų grupių sąveiką, skirtingų medžiagų savybes, kontrastingų spalvų tonų kaitą bei lytėjimo efektus. Tokie eksperimentai leidžia pasiekti netikėtų ir vizualiai stiprių rezultatų.
Kūrinių temos taip pat labai įvairios – nuo erdvės ir linijų, suvokimo žaidimų, spalvų dominavimo iki gamtos motyvų, gyvūnų pasakų ir žmogaus egzistencijos refleksijų.
Tekstilininkė Agnietė Jonušaitė-Vitkūnienė pastebi, kad parodoje eksponuojamos technikos yra ypač skirtingos: „Audimas – vienas iš lėtesnių procesų. Ši technika išsiskiria savo lėtumu: reikia austi kiekvieną siūliuką rankomis, prakišti kiekvieną ataudą. Tai ilgas, kantrybės reikalaujantis procesas. Kai kurie autoriai netgi savo kūrinių aprašymuose akcentuoja būtent tą lėtą procesą – audimą kaip pagrindinį savo kūrybos elementą“.
Vienintelis tekstilininkas iš Lietuvos
Jau tapo tradicija prieš kiekvieną „ARTAPESTRY“ parodą išrinkti apdovanojimo vertą tapiseriją. Po diskusijų žiuri nariai vienbalsiai nusprendė apdovanoti vienintelį parodoje dalyvaujantį lietuvį – Feliksą Jakubauską – už kūrinį „Trys sferos“. Jo darbe kuriama abstrakti kompozicija, o klasikinei gobeleno audimo technikai deramai sujungtos lietuviškam ruoželiniam audimui būdingos technikos. Žiuri sužavėjo naujoviškas technikos ir dizaino derinys, kartu išlaikantis tradicinio audimo dvasią.
Po apdovanojimo Feliksui Jakubauskui buvo pasiūlyta tapti kitos „ARTAPESTRY“ parodos žiuri nariu, tačiau 2025 m. liepos pabaigoje meno bendruomenę pasiekė skaudi žinia – netekome vieno garsiausių Lietuvos tekstilininkų, todėl planuoti susitikimai taip ir nebeįvyks.
Feliksas Jakubauskas apie savo kūrybą yra rašęs:
„Mano kūrybą įkvepia mane supantis pasaulis ir asmeninės patirtys. Stengiuosi plokščiame gobeleno paviršiuje sukurti erdvės pojūtį. Visatos ir pasaulio tvarkos paslaptys, trapumas ir amžinybė įkvepia daugelį mano darbų. Šiame gobelene geometrinėmis figūromis mėginau išreikšti įvairias gamtos būsenas ir žmogaus būvį, derindamas klasikiniam gobelenui ir lietuviškam ruoželiniam audimui būdingas technikas, siekdamas plėtoti modernias meno formas“.
,,Lėtasis menas“
Pasak Astos Fedaravičiūtės-Jasiūnės, kai kurie žiūrovai prieš atvykdami į parodą turi išankstinę nuostatą, esą jie nesupras šio meno. Tačiau apsilankius, ypač dalyvaujant ekskursijose ar turuose, požiūris pasikeičia – žmonės pradeda matyti tekstilę visai kitomis akimis ir supranta, kiek daug kruopštaus darbo čia įdėta. Ne veltui tapiserija vadinama „lėtuoju menu“ – vieno kūrinio sukūrimas gali užtrukti metus, pusantrų ar net ilgiau. Į parodą atrinkti darbai privalėjo būti sukurti per pastaruosius trejus metus.
Siekiant įvairovės, keli autoriai pristato šiuolaikinėmis technologijomis – žakardiniu audimu – atliktus kūrinius, tačiau didžioji parodos dalis sudaryta iš klasikiniu ir šiuolaikiniu gobeleniniu audimu rankomis sukurtų darbų. Čia rankų darbas išlieka pagrindine vertybe ir esme.
Gera edukacija mokiniams
Asta Fedaravičiūtė-Jasiūnė, Kėdainių krašto muziejaus Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos vadovė, pati baigusi tekstilės studijas ir Kėdainių dailės mokykloje mokanti jaunąją kartą audimo paslapčių, sako, kad ši paroda yra puikus įkvėpimo šaltinis mokiniams. Jie, žengdami pirmuosius žingsnius tekstilės pasaulyje, gali savo akimis pamatyti, kaip atrodo profesionalų kūryba, ir tai skatina juos stengtis labiau.
„Aš prie kiekvieno kūrinio atrandu tam tikrų detalių, kurios mane žavi. Esu išbandžiusi žakardinį audimą, kai darbą atlieka programuojamos staklės, todėl pamačius čia eksponuojamus didžiulius formatus man tiesiog neįtikėtina, kad taip galima sukurti. Tyrinėju ir žaviuosi – to kviečiu imtis ir kėdainiečius, rajono gyventojus bei miesto svečius. Paroda veiks iki gruodžio 31 d., tad visiems, kuriems įdomu, tikrai pakaks laiko ateiti ir pasigrožėti išskirtine ekspozicija“, – kvietė apsilankyti galerijos vadovė.
Turai – ekskursijos po parodą
Norintys išsamiau susipažinti su tekstilės menu gali dalyvauti turuose – ekskursijose po Europos tapiserijų forumo trienalę „ARTAPESTRY7“. Keturi tokie turai jau vyko spalio mėnesį, o kiti planuojami lapkričio mėnesį. Kėdainiečiai dar gali spėti dalyvauti lapkričio 20 d., ketvirtadienį, 17 val., bei lapkričio 21 d., penktadienį, 12 val. Ekskursijas ves muziejaus-galerijos vadovė Asta Fedaravičiūtė-Jasiūnė. Registracija nėra būtina.
Lapkričio 22 d., šeštadienį, 11 val., tekstilininkė Agnietė Janušaitė-Vitkūnienė ves ekskursiją po parodą „ARTAPESTRY7“ ir kūrybines tapiserijos audimo dirbtuves „Lėtasis menas“. Renginys nemokamas, dalyvių skaičius ribotas, todėl būtina registracija.
„Turų metu keliaujame po visas galerijos erdves, kur eksponuojami kūriniai. Bendraujame – ne tik aš viena kalbu, bet įtraukiu ir žiūrovus, kad galėtume tyrinėti, klausti, ieškoti atsakymų ir dalytis įžvalgomis. Kiekvienas turas būna kitoks, nes susirenka skirtingi žmonės, kurie skirtingai mato kūrinius ir pastebi skirtingas detales“, – pasakojo pašnekovė.
,,Meno degustacija“
Lapkričio 13 d. Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje vyko „Meno degustacija“ su galerininke Vilma Jankiene. Tai vizuali kelionė po šiuolaikinį meną, kurioje Vilma Jankienė komentavo kiekvieną kūrinį. Renginio metu lankytojai turėjo progą susipažinti su dešimties menininkų kūryba ir įvairiais meno žanrais.
Šis renginys sutapo su ypatinga proga – 2010 m. lapkričio 13 d. Anapilin iškeliavusios muziejaus įkūrėjos Janinos Monkutės-Marks atminimu. Šiemet 15-osios mirties metinės buvo ypatingos, nes į muziejų susirinko daugiau nei 100 smalsių lankytojų „degustuoti meną“.
AP galerijos Vilniuje įkūrėja Vilma Jankienė kartu su kolege Ieva įgyvendino net du „Meno degustacijos“ renginius – vieną Kėdainių dailės mokyklos bendruomenei, kitą – suaugusiems. Abiejų grupių dalyviai galėjo tyrinėti 10 skirtingų autorių kūrinius, artimiau prieiti prie jų, stebėti detales ir net paliesti.
Parodą „ARTAPESTRY7“ Lietuvoje bei šiuos renginius remia Janinos Monkutės-Marks labdaros ir paramos fondas.
(Nuotraukos: Algimanto Barzdžiaus ir Kėdainių dailės mokyklos)
