Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka lapkričio 15–21 dienomis aktyviai įsijungė į Šiaurės šalių literatūros savaitę, anksčiau vadintą bib­liotekų savaite. Šio kultūros projekto tikslas – puoselėti garsinį skaitymą, populiarinti Šiaurės šalių literatūrą ir prisidėti prie skaitymo skatinimo.

Tą patį vakarą puikiai tiko prisiliesti prie švediškos kultūros bei gyvenimo būdo, kadangi Kėdainių lietuvių ir švedų draugija minėjo 20-ties metų gyvavimo sukaktį.

Labiausiai mėgstami švedų autoriai

Visą savaitę tūkstančiuose bibliotekų, mokyklų bei kultūros įstaigų Šiaurės ir kaimyninėse šalyse buvo organizuojami knygų skaitymai, parodos, pokalbiai, kiti kultūriniai renginiai.

Skaitymams buvo siūlomos dvi Šiaurės šalių autorių knygos – abi atspindinčios metų temą ir kiekviena iš jų skirta konkrečiai klausytojų grupei. Šiųmečių skaitymų tema – svajonės ir ilgesys. Projekto organizatoriai kvietė užsidegti žvakes ir pasinerti į svajonių, ilgesio ir literatūros pasaulį.

Praėjusios savaitės pradžioje skaitymai jaunesnio amžiaus vaikams „Auštant“ buvo surengti Kėdainių M. Daukšos viešosios bibliotekos filialuose – „Liepos“ bei Pajieslio. Prie žvakių šviesos mokiniai skaitė ištrauką iš Karinos Erlandsonn knygos „Perlų ieškotoja“.

Lapkričio 18 d. Kėdainių M. Daukšos viešojoje bibliotekoje bei filiale „Jaunystė“ vyko skaitymai suaugusiems „Sutemų valanda“. Uždegus žvakes, buvo skaitomos ištraukos iš rašytojos Salli Salminen romano „Katryna“. Knygos autorė yra kilusi iš Alandų salų, kurioms šiemet sukanka 100 metų. Vakaro dalyviai perskaitė 19 knygos puslapių

Bibliotekininkė, renginių organizatorė Laima Žilytė, paklausta, ar noriai žmonės sutinka skaityti, sakė, jog garsiai skaityti ištraukas sutinka ne iš karto: vienus tenka daugiau pakalbinti, nes tai nėra įprasta, kiti – paprasčiausiai drovisi.

„Buvo malonu po daugelio metų atgaivinti šią Šiaurės šalių literatūros savaitės tradiciją, o šiemet ją atgaivinus, tikimės, kad ji bus tęsiama“, – teigė skaitytojų skyriaus vedėja Asta Šeliakienė patikinusi, kad bibliotekoje itin populiari Šiaurės šalių literatūra, bet labiausiai mėgstami švedų autoriai.

Paminėjo Kėdainių lietuvių ir švedų draugijos 20-metį

Tą patį vakarą buvo paminėtas Kėdainių lietuvių ir švedų draugijos 20-ties metų jubiliejus. Kėdainių lietuvių ir švedų draugijos pirmininkė Asta Raicevičienė, vaizdžiai apžvelgusi 20-ties metų draugijos veiklą, paminėjo labiausiai įsimintinas datas, renginius, projektus, susitikimus bei žmones. Susirinkę draugijos nariai pirmiausia skaitė Salli Salminen romano ištraukas, po to dalijosi mintimis apie draugijos gyvenimą, prisiminė įdomiausius momentus, keliones, išvykas bei susitikimus.

Bibliotekininkė, renginių organizatorė Laima Žilytė, paklausta, ar noriai žmonės sutinka skaityti, sakė, jog garsiai skaityti ištraukas sutinka ne iš karto: vienus tenka daugiau pakalbinti, nes tai nėra įprasta, kiti – paprasčiausiai drovisi.

Kėdainių lietuvių ir švedų draugija įkurta 2001-ųjų metų pavasarį – Registracijos pažymėjimas įamžina datą – gegužės 11-oji diena, tačiau dėl šalyje paskelbto karantino šis jubiliejus viešai nebuvo pažymėtas. Į draugiją, kaip skelbia dabar jau istorija tapę dokumentai, atėjo švietimo, savivaldybės darbuotojai, verslininkai, žurnalistai, gydytojai, inžinieriai, menininkai. Tai labai skirtingi žmonės – išsilavinimu, amžiumi, užimamomis pareigomis ir pomėgiais. Tuomet 20-ies žmonių grupelę jungė tikslai rasti naujų draugų, sužinoti daugiau apie Švediją.

Draugija savo simboliu pasirinko švedų menininkės Ulos Viotti skulptūrą, skirtą 1655 Kėdainių sutarties 340-ties metų sukakčiai, kuri nuo 1995 metų tebestovi Kėdainių rotušės kiemelyje. Menininkė pabrėžė dvi spalvas – mėlyną ir geltoną. Tai Švedijos vėliavos spalvos, bet tokios pačios spalvos yra ir Kėdainių miesto herbe – tai simboliškai dar labiau paryškina mūsų bendrumą.

Prisiminti vadovavę draugijai

Draugijos pirmininku nuo 2001 m. buvo išrinktas neseniai Anapilin iškeliavęs Vidminas Kriščiūnas. Nuo 2002 iki 2011 m. pirmininke buvo Birutė Rakauskienė, kurią draugijos nariai tebemini geru žodžiu ir prisimena kaip itin kultūringą, diplomatišką asmenybę. Deja, 2014 metų pradžioje jos netekome. Penkerius metus – nuo 2011 iki 2015 metų draugijai vadovavo akademiškis Antanas Svirskis.

Kėdainių lietuvių ir švedų draugijos nariams lankantis Ilzenbergo dvaro patrankų aikštelėje, juos išdidžiai pasveikino švediškos patrankos šūvis. (A. Raicevičienės asmeninio archyvo nuotr. )

2016 metų kovą įvykusiame visuotiniame Kėdainių lietuvių ir švedų draugijos susirinkime buvo išrinkta nauja organizacijos vadovė, kuria tapo Rūta Švedienė, o nuo 2019 metų kovo draugijai vadovauti buvo išrinkta tuometinė jos pavaduotoja Asta Raicevičienė.

Sukaktys, paminėjimai, forumai

Kėdainių lietuvių ir švedų draugijos pirmininkė išvardijo ne vieną dešimtį projektų, sukakčių, parodų bei paminėjimų, kurie vyko per dvidešimt draugijos gyvavimo metų.

Nuo draugijos gyvavimo pradžios Kėdainių lietuvių ir švedų draugijos atstovai dalyvavo visuose forumuose, kuriuose svarstyti aktualūs Lietuvai ir Švedijai klausimai. Forumai kasmet vykdavo Lietuvoje (Šiauliuose, Vilniuje, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Telšiuose, Radviliškyje, Anykščiuose) arba Švedijoje (Malmėje, Kristianstade, Hobyje, Kalmare, Skaroje, Vekšėje)

Bene didžiausias renginys, surengtas draugijos pastangomis pirmą gyvavimo dešimtmetį, – tai 2009 m. Kėdainiuose organizuotas forumas „Švedija-09“ Kėdainiuose“. Forume dalyvavo daug garbingų svečių: tuometė Švedijos ambasadorė Lietuvoje, Svalovo komunos vicemerė, Nacionalinės Švedijos-Lietuvos draugijos pirmininkas, Lietuvių ir švedų draugijų sąjungos pirmininkas, rajono valdžios atstovai, tuomet žinomas švedų žurnalistas, filmų režisierius, vertėjas Jonas Ohmanas, per šimtą lietuvių ir švedų draugijų atstovų iš visos Lietuvos bei apie 50 svečių iš Švedijos. Šiam renginiui įamžinti Skinderiškio dendrologiniame parke pasodintas vienas iš stipriausių medžių – iš Švedijos atvežtas uosis, tebeaugantis šiame parke iki šiol.

Priėmė Švedijos Karalystės ambasadorių

2002 m. draugija turėjo garbę priimti tuometinį Švedijos Karalystės ambasadorių Janą Palmstierną su žmona ir supažindinti juos su Kėdainiais. Kitais metais Švedijos Karalystės ambasadorius dalyvavo Švedijos šiuolaikinės dailės parodos, kuri vyko Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje, atidaryme.

Kone kasmet gaunami kvietimai liepos 6 d. dalyvauti Švedijos Nepriklausomybės dienos minėjime Švedijos ambasadoje, kur draugijos nariai ne kartą yra lankęsi.

Nemažai per draugijos gyvavimą buvo atvykusių žmonių grupių iš Švedijos, kurios būdavo supažindinamos su Kėdainių kraštu – istoriniu, kultūriniu, kulinariniu paveldu, žemės ūkiu, verslu, pramone ir kt.

Ieško ir randa Švedijos istorijos pėdsakų

Ne kartą pabuvota Švedijoje, aplankyta Kroatija, Olandija, Šveicarija, Vokietija, Didžioji Britanija, taip pat nemažai keliauta po Lietuvą: Dzūkijos, Žemaitijos, Aukštaitijos nacionaliniai parkai, Biržų, Birštono, Rokiškio kraštas, Ignalina, Palūšė, Molėtų, Šakių, Druskininkų, Rokiškio, Utenos, Varėnos rajonai, juose esančios įžymybės.

Aplankytas Pažaislio vienuolyno ansamblis, plaukta Kauno mariomis, aplankant Kauno marių regioninio parko lankytojų centrą, Kadagių slėnį.

Surengtas susitikimas su kėdainiečio, kuršių genties rekonstrukcijos klubo „Pilsots“ nario, dabartinės Kėdainių vytinės autoriaus Dariaus Petkevičiaus šeima, o nuvykus į edukacinę išvyką „Kuršiai – baltų vikingai“, aplankyta Kretinga ir kitos aplinkinės vietos, susijusios su vikingais, kuršiais, švedais.

Kėdainių lietuvių ir švedų draugijos veiklą per 20- metį peržvelgė draugijos pirmininkė Asta Raicevičienė.
(A. Raicevičienės asmeninio archyvo nuotr.)

Pabuvota Ilzenbergo, Paliesiaus, Gačionių dvaruose, sutikti išskirtiniai žmonės, kurių gyvenimo istorijos drąsiai gali nugulti į knygos puslapius.

„Svarbiausia, bekeliaudami visuomet ieškome ir randame Švedijos istorijos paliktų ir giliai įmintų pėdsakų, o būdami bendraminčiai, puikiai praleidžiame laiką. Tai dar labiau suartina nors ir nedidelę draugiją“, – pastebėjo Asta Raicevičienė.

Minima Liucijos diena

Gruodžio 13 d. Švedijoje minima Liucijos diena, tai yra šviesos sugrįžimo šventė – trumpiausia diena ir ilgiausia naktis metuose.

2016 metų gruodžio 13 d. Kėdainių lietuvių ir švedų draugijos nariai vyko į Vilnių, kur dalyvavo Šv. Jonų bažnyčioje surengtame koncerte. Skambėjo kalėdinės giesmės, kurias atliko Bernardinų bažnyčios giedojimo mokyklos chorai bei ypatinga atlikėja iš Švedijos. Kartu su choristais giedojo ir tuometė Švedijos ambasadorė Cecilia Ruthström-Ruin. Po koncerto Kėdainių lietuvių ir švedų draugijos nariai turėjo progos trumpai pabendrauti su Švedijos ambasadore, įteikė jai kalėdinę dovanėlę su Kėdainių simbolika bei kartu nusifotografavo.

Vėliau keletą metų iš eilės šv. Liucijos diena buvo minima Kėdainiuose, rengiama Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčioje, aukojant mišias už Kėdainių lietuvių ir švedų draugijos Amžinybėn išėjusius narius bei gyvuosius. Iškilmingą procesiją, skambant tai progai skirtai giesmei, bažnyčioje surengė Lietuvos sveikatos universiteto Kėdainių „Aušros” progimnazijos moksleiviai. Po mišių, laikantis švediškų tradicijų, visi vaišinosi karštu vynu, Švedijoje vadinamu gliogu (šved. k. glögg), bandelėmis su cinamonu bei šafranu.

Labdara iš Švedijos

Sunku suskaičiuoti, kiek reikalingos įrangos ir priemonių bei už kokią sumą buvo atgabenta labdaros, daugiausia skirtos gydymo įstaigoms, iš Švedijos į Kėdainius. Draugijos pastangomis VšĮ Kėdainių ligoninė gavo ypač tuo laikmečiu būtiną ne vieną labdaros siuntą iš Švedijos, kur buvo reikalinga įranga bei priemonės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus ligoniams. Tuomet šie santykiai dėl reikiamos labdaros šiai ligoninei prieš keletą metų buvo užmegzti buvusios mūsų ilgametės draugijos pirmininkės, šviesios atminties Birutės Rakauskienės iniciatyva. Šie ryšiai nenutrūko dar keletą metų.

Labdara su slaugymui skirtomis priemonėmis pasiekė Dotnuvos slaugos namus bei Krakių senelių namus, taip pat Kėdainių bendruomenės socialinį centrą. Neliko be dėmesio ir Kėdainių vaikų globos namų „Saulutė“ gyventojai, pas kuriuos švedai buvo ne kartą atvykę ir su kalėdinėmis dovanėlėmis. Ne tuščiomis ir ne kartą buvo aplankyta ir Kėdainių specialioji internatinė mokykla.

Draugija savo simboliu pasirinko švedų menininkės Ulos Viotti skulptūrą, skirtą 1655 Kėdainių sutarties 340-ties metų sukakčiai, kuri nuo 1995 metų tebestovi Kėdainių rotušės kiemelyje.

2014 metų spalio mėnesį nemaža labdaros siunta vėl pasiekė Kėdainius. Labdaros organizacijos „Help us to help“ („Padėk, kad padėtum“ ) dėka Kėdainių ligoninei buvo atgabentos 34 pakuotės, kurių svoris daugiau kaip 677 kilogramai. Labdara buvo tikslinė, skirta tik Kėdainių ligoninės pacientams, gydytojams bei aptarnaujančiam personalui.

Paminėtas draugijos 15-metis

2016 m. rugsėjo 16–17 dienomis Kėdainių lietuvių ir švedų draugija paminėjo savo veiklos 15-os metų sukaktį. Tomis dienomis vyko įvairūs renginiai, skirti draugystei su švedais, vainikuoti nuoširdžiu pavadinimu – „Kėdainiai myli Švediją“.

Kad pasitikrintume žinias, kiek mes iš tiesų pažįstame savo kaimynus, kuriuos skiria Baltijos jūra, kavinėje „Raganė”, įsikūrusioje Sirutiškyje, buvo surengtos vadinamosios protų grumtynės „Kėdainiai myli Švediją”. Dalyviai turėjo atsakyti į klausimus iš įvairių Švedijos gyvenimo sričių: istorijos ir politikos, gamtos ir geografijos, meno ir kultūros, sporto, dvasinio gyvenimo, ekonomikos bei socialinio gyvenimo.

Kėdainiečių gražios sukakties proga pasveikinti buvo atvykęs ką tik baigęs kadenciją Lietuvos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajarūnas. Apie Švedijos ir Lietuvos istorinių vingių sąsajas kalbėjo Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.

Šventėje tuomet apsilankė draugijos bičiuliai – pastorė Walla Carlsson, ilgametis Nacionalinės Švedijos ir Lietuvos draugijų sąjungos pirmininkas Jarl Branting ir kt.

Bibliotekos kiemelyje „Vikingų kaimo“ atstovai demonstravo senovės vikingų gyvensenos ir karybos ypatumus. Susirinkusieji galėjo pažaisti vikingų – švedų pirmtakų – žaidimų, tiesiog pabūti drauge.

Atėjusieji į renginį kėdainiečiai vaišinosi tradiciniais švediškais patiekalais – obuolių pyragu, iškeptu pagal švedišką receptą, mėsos kukuliukais su bruknėmis bei keptais obuoliais.

Dalyvavo socialinėje akcijoje

Keletą metų iš eilės draugijos nariai prieš Velykas buvo surengę socialinę akciją „Padovanok velykinį sveikinimą globos namų gyventojams“. Renginiai vyko Dotnuvos slaugos namuose. Šventės metu šių namų gyventojai vaišinosi tradiciniu švedų skanumynu – cinamoninėmis bandelėmis, draugijos narių margintais margučiais bei klausėsi koncerto. Kėdainiečiai piešė atvirukus, darė dovanas, paskui jos buvo išdalintos globos namų gyventojams.

Atidarytos tuomet buvusių draugijos narių – Marijos Burneikienės bei Juliaus Urbanavičiaus – tapybos darbų parodos.

Susitikimas su žymiausiu švedu Lietuvoje

2018 m., prieš svarbią Lietuvai Vasario 16-osios šventę, draugija kėdainiečiams suorganizavo susitikimą su žymiu Lietuvos visuomenininku, žymiausiu švedu Lietuvoje Jonu Ohmanu. Kalbėtasi apie Lietuvą, Švediją, Ukrainos įvykius.

Tris kartus organizuota kėdainiečių pagalbos Ukrainos vaikams akcija „Mėlyna ir geltona“ kartu su J. Ohmanu, prisidėta prie akcijos „Vaiko svajonė“.

Renginio metu ištraukas iš romano skaitė ir Kėdainių lietuvių ir švedų draugijos narės Dalia Minkevičienė-Jazdauskienė (iš kairės) ir Vilma Lukošienė.

2018 m. Kėdainiuose buvo surengta Švedų kultūros diena. Švedijos ambasados atstovės: antroji sekretorė Hanna Rehn ir kultūros projektų koordinatorė Giedrė Berželionytė – susitiko su rajono vadovais savivaldybėje, Jonas Ohmanas susitiko su jaunimu Daugiakultūriame centre, surengta paroda „Švedija nuo A iki Ö“, suorganizuotas prot­mūšis apie Švediją bibliotekoje, suorganizuotos švediškų nacionalinių patiekalų (raugintos silkės, žirnienės ir kt.) ragautuvės, vikingų patiekalus vietoje kepė ant laužo iš Klaipėdos atvykusi Edita Nurmi, ant Nevėžio kranto žaidėme Švedijoje itin populiarų žaidimą KUBB-as.

Populiarina švedišką žaidimą KUBB-as

2019 m. gegužės 18 d. vakarą Europos muziejų nakties renginiuose, vykusiuose Kėdainiuose, dalyvavo ir Kėdainių lietuvių ir švedų draugija. Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje muziejų nakties programos „Eko dizainas – mūsų ateitis“ draugijos nariai buvo aktyvūs dalyviai, suaugusiuosius ir vaikus mokę žaisti Švedijoje populiarų žaidimą KUBB-as. Žaidimui puikiai tiko šalia muziejaus esanti pievelė. Medinius blokelius, lazdeles bei žymeklius, reikalingus šiam žaidimui, pagamino pats draugijos narys Ramūnas su sūnumi Miku.

Vasaros metu rengti draugijos narių susitikimai su švediškų patiekalų ragautuvėmis bei KUBB‘o žaidimo turnyru pas narius, jų namų kiemuose.

Pandemija pristabdė draugijos veiklą

2020 metų pavasarį paskelbus karantiną, draugijos veikla, kaip, beje, ir visas šalies kultūrinis gyvenimas, sustojo. 2021 metų pavasarį tebesitęsianti pandemija pakoregavo kiekvieno iš mūsų gyvenimo planus, taip pat ir draugijos. „Buvome priversti bendrauti tik nuotoliniu būdu. Šis laikmetis privertė peržiūrėti veiklas, vertybes, todėl mes nerengėme projektų, viešų renginių visuomenei. Mūsų veikla labiau susikoncentravo tarp draugijos narių. Dėl tos priežasties Kėdainių lietuvių ir švedų draugija gegužės mėnesį 20-ties metų sukakties paminėjimo nesurengė“, – apgailestavo draugijos pirmininkė.

Pasak A. Raicevičienės, ir po 20- ties metų draugijos narius tebevienija noras domėtis švediškos istorijos pėdsakais, išlikusiais mūsų krašte, Lietuvoje. Mus jungia bendri patirti įspūdžiai kelionėse, susitikimuose, degustuojant švediškus patiekalus ar svečiuojantis vieniems pas kitus.

Kėdainių lietuvių ir švedų draugiją sudaro šaunūs žmonės. Kai kas išeina iš draugijos, kai kas į ją ateina. Šiandien vėl mūsų yra 20. Kiekvieno žmogaus patirtis, išmintis, iniciatyva, entuziazmas ir noras bendrauti – labai svarbūs ir vertinami draugijoje. Manau, kad liksime ir išliksime draugija tol, kol būsime vieni kitiems įdomūs ir reikalingi, kol jausime šios veiklos prasmę. Ar gyvuosime dar 20- tį metų, priklausys nuo mūsų visų noro.

Kėdainių mugės“ inf.

Panašios naujienos

One Response

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.