UAB „Savas metanas” pasiryžęs Josvainių seniūnijoje, Kėdainių krašto ūkininko žemėje, pastatyti biometano gamybos įrenginius, teigdamas, jog tai yra patogiausia vieta dėl šalia praeinančio dujotiekio.
Apylinkių, kur būsiantys įrenginiai, gyventojai kyla į kovą įsitikinę, jog įmonės veikla nemenkai pridėsianti nemalonių kvapų į jau tvyrančią mūsų krašte smarvę.
Ir vienų, ir kitų žvilgsniai krypsta į savivaldybę.
Šių metų birželio pradžioje kėdainiečius ir Josvainių seniūnijos gyventojus pasiekė žinia apie netoli miesto ūkininko lauke Šingalių kaimo teritorijoje planuojamus statyti biometano gamybos inžinerinius statinius. Žaliava biometano dujų gamybai – srutos, mėšlas, runkelių šaknelės, griežiniai, šiaudai, atsijos – būsianti atvežama.
Per viešą projekto pristatymą visuomenei, kuris įvyko Kėdainių rajono savivaldybėje, Josvainių seniūnijos gyventojai audringai prieštaravo smarvę, pasak jų, skleisiančios įmonės atsiradimui kaimynystėje.
Leidimo biometano įrenginių statybai Šingaliuose Kėdainių rajono savivaldybė nesuteikė, o savivaldybės taryba birželio 28 d. priėmė rezoliuciją – nepritarti biometano gamyklos statybai Šingalių kaime.
Tačiau, techninį projektą jau turinčios, smardžias atliekas paversti dujomis ir jas parduoti užsimojusios UAB „Savas metanas“ direktorius Mindaugas Sinickas „Kėdainių mugei“ teigė atsitraukti neketiną – laikantis įstatymų įmonė Šingaliuose būsianti pastatyta.
Viskas pagal įstatymus, o gyventojų norai – nelogiški?
„Viskas vyksta pagal įstatymus, – ketvirtadienį teigė M. Sinickas. – Kadangi savivaldybė „atmetė“ (nedavė statybai leidimo – red. past.), kad neįvykdyti kai kurie punktai, mes planuojame juos įvykdyti. Viskas bus atliekama pagal Lietuvos ir Europos sąjungos įstatymus. Jeigu kas nors pasakys, kad tai neatitinka kokių nors teisės aktų, tada mes nieko nedarysime.“
Paklaustas, ar biometano įrenginių statybos projekto vystytojai nereguosiantys į bendruomenės pasipriešinimą, M. Sinickas atsakė: „Mes visą laiką reaguojame į žmonių norus, planuojame į juos atsižvelgti, bet kai kurie jų norai yra nelogiški, neatitinkantys įstatymų“.
„Yra daug žmonių, kurie nepatenkinti savo kaimynais, bet jie nieko negali padaryti. Lygiai tas pats – jeigu kaimynas prie mano tvoros pasistato tualetą ir pagal įstatymus gali tai daryti, tai ir stato“, – kaip pavyzdį pateikė direktorius.
Pasak M. Sinicko, žmonės visą laiką priešinasi. Jo teigimu, kadangi pats esąs kėdainietis, norintis tik geriausio varianto: „Mes manome, kad tai (biometano gamybos įrenginiai Šingaliuose – red. pats.) yra geras variantas ir pačiai visuomenei, tik jie dar nesupranta, kad šiuo metu viskas (mėšlas, srutos – red. past.) eina į laukus, o čia bus išimamas kvapas… Jei žmonės nesupranta, bandysim juos šviesti. Tiesiog pirma atliksim visus teisinius veiksmus.“
Gyventojams neramu
Keleriškių, Karūnavos, Vainikų, Galulaukių ir kitų Josvainių seniūnijos kaimų gyventojai sako esą nežinioje. Po vienintelio viešo projekto pristatymo visuomenei daugiau jokios informacijos negaunantys. O ir viešas projekto pristatymas buvęs tik procedūrinis dalykas, kurį privalėję atlikti biometano dujų įrenginių projekto vystytojai.
„Mes žinome tik savivaldybės tarybos sprendimą, o kas toliau, kokie žingsniai tos įmonės, nieko nežinome. Visi gyventojai kreipėmės raštu į savivaldybę, savivaldybė sureagavo, priėmė rezoliuciją, kad neišduoti leidimo, o toliau nebuvo oficialiai jokios informacijos. Šiuo metu esame visiškoje nežinioje“, – sako keleriškietis Raimondas Šleževičius.
„Techninį projektą jie turi, o po to jie turi gauti kaimyninių sklypų savininkų sutikimą ir leidimą statybai“, – sakė keleriškietis.
R. Šleževičiaus žiniomis, kaimynai nesutiko. Viena iš arčiausiai planuojamo statyti objekto gyvenanti Jurgita Špokienė šią savaitę „Kėdainių mugei“ patvirtino, jog į artimiausius gyventojus, bent jau kol kas, planuojamos statybos vystytojai nesikreipė.
Viltys į savivaldybę
„Dabar liko mums neaiški situacija – ar ta įmonė atsitrauks, ar eis (savo tikslo link) kažkokiu kitokiu būdu, – svarstė R. Šleževičius. – Tie projektuotojai tai turbūt turi visokių būdų gauti leidimus, nes girdime juk apie statybas net pajūryje, kai iš dušinių padaro viešbučius, namus ir panašiai – ir be jokių gyventojų sutikimų. Teisiškai mes, gyventojai, neturime jokių įrankių, bet savivalda gali neišduoti leidimo statybai. Aš dabar matau, kad viskas savivaldybės rankose, nes statybai leidimas vis dar neišduotas“.
Pasak pašnekovo, gyventojai norėtų, kad jiems būtų pranešta jei vėl bus kreipiamasi į savivaldybę dėl leidimo išdavimo tai statybai. „Norėtume, kad mums praneštų, gal tarybos nariai galėtų, žmonės tada antrą kartą pareikštų protestą“, – pasiryžimo neslepia Keleriškių bendruomenės atstovas.
„Jeigu mūsų tai neliestų, žmonės nereaguotų, Jeigu čia statytų pramogų parką ar kino teatrą, visi būtų už. Bet čia ruošiasi statyti dar vieną kenksmingą tiek kvapais, tiek transporto keliamu triukšmu dar vieną objektą. Kėdainiai jau tampa visų atliekų centru. Ir ypač nuo tos pusės, kur vyrauja vėjai“, – sakė R. Šleževičius.
Jaučiasi bejėgiai
„Netinkama vieta pasirinkta. Visai šalia mano namų. Ir prie pat miesto. Vyraujantys vakarų vėjai kvapus nuneš ir į kaimynines Kelriškes, ir Kėdainiuose jie tikrai jausis“, – atsidusta Jurgita Špokienė, kurios sodyba nutolusi kelis šimtus metrų nuo planuojamo statyti biometano dujas išgausiančio įrenginio.
„Savivaldybės tarybos narė Sandra Barzdienė mums perdavė Aplinkos ministerijos atsiųstą raštą. Skaičiau aš tuos ministerijos atsakymus. Žinote, kai esi mažas žmogeliukas, nieko tu nepasieksi, – nusivylimo neslepia moteris. – Nenorėčiau aš pro savo langus matyti tokius įrenginius, ypač, kai mes globojame vaikus, esame budintys globėjai, nenorėčiau, tokių vaizdų ir dėl vaikų.“
„Pritariu biometano gamybai ir jos svarbai mūsų ekonomikai bei aplinkos apsaugai. Tačiau statytojų pasirinkta vieta Kėdainių rajone nėra tinkama. Ji yra per arti jau egzistuojančių kvapų šaltinių ir gyventojų, kurie jau kenčia nuo kvapų problemų dėl aplink veikiančių pramonės įmonių. Raginčiau peržiūrėti šią vietą ir pasirinkti labiau tinkamą, atsižvelgiant į gyventojų interesus ir gyvenimo kokybę”, – „Kėdainių mugei” sakė savivaldybės tarybos narė S. Barzdienė.
„Ką mes paprasti žmogeliai padarysime. Kreipėmės į rajono valdžią. Jeigu valdžia mums padės. Paprasti žmonės mes nieko nepasieksime – na parašysime skundą vienur, kitur, kas labai jau reaguos? Aplinkinių kaimų gyventojų parašus esame surinkę, savivaldybei pateikę“, – kaip vienintelę pagalbą – savivaldybę mato J. Špokienė.
Biometano įrenginių statytojams dar teks susitikti su gyventojais
Savivaldybės vadovai teigia, jog kol kas jokių naujų žinių iš UAB „Savas metanas“ neturi. Tyla. Ar įmonė, neatsižvelgdama į visuomenės nuomonę, tęs pradėtus darbus, taip pat atsakyti negali.
„Kėdainių mugės“ žiniomis, UAB „Savas metanas“ iniciatyva buvęs įvykęs susitikimas su rajono savivaldybės vadovais, kuriame išsakyta nuostata, jog savivaldybė šiuo atveju palaiko gyventojus. Savivaldybė neprieštarautų, jei biometano gamybos įrenginiai būtų statomi prie žaliavų šaltinio (fermų ir pan.), nes tai tikrai mažintų kvapus. O žaliavas atvežant, kvapai sklis ne tik iš paties perdirbimo įrenginio, bet ir pakeliui.
Patikimo šaltinio teigimu, UAB „Savas metanas“ turėtų inicijuoti dar vieną susitikimą su gyventojais, kadangi leidimo statybai savivaldybė neišdavė būtent dėl to, jog birželio pradžioje įvykęs viešas projekto pristatymas visuomenei neatitiko reikalavimų ir gali būti negaliojantis.
Dabar viskas priklauso nuo UAB „Savas metanas“, kokiu keliu įmonė eis: ar susitaikys su tuo, kad jų planui nepritaria nei gyventojai, nei savivaldybės taryba ir nieko nebedarys; ar jie savo rezultato vis tiek sieks kažkokiais kitais būdais, gal per teismus.
Politikas ragina nebūti pasyviais
„Kėdainių rajono politikai savo nuomonę išsakė pasirašydami rezoliuciją dėl nepritarimo biometano įrenginių statybai Šingalių kaime, – sako Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys, buvęs rajono meras Saulius Grinkevičius. – Tai nėra pirmas projektas, netinkantis Kėdainių krašto žmonėms. Ne vienas toks projektas ir mūsų rajone, gyventojams pasipriešinus, buvo neįvykdytas. Jeigu būsim pasyvūs, nieko nedarysim, aplink Kėdainius atsiras krūvos mėšlidžių ir visokių kitokių kvapų šaltinių“.
Buvęs meras primena ir apie buvusius danų ketinimus šalia Tiskūnų pastatyti didžiulį kiaulių kompleksą, ir šalia Aristavos karvių fermų biometano gamybos įmonę statyti, į kurią žaliavos – srutos, mėšas ir t.t. – papildomai būtų vežtos. Ir Tiskūnuose, ir Aristavoje, sukilus vietos gyventojams, tada pavyko „kvapnius“ projektus sustabdyti.
Pasak politiko ir patyrusio verslininko, verslas kurtis turi taip, kad negadintų kitų žmonių gyvenimo kokybės.
„Šiuo atveju nuoširdžiai palaikau ir josvainiškius, ir Vainikų, ir Keleriškių, ir kitų aplinkinių vietovių gyventojus. Kažkas darys sau bizniuką, o keli šimtai, su josvainiškiais – ir keli tūkstančiai, žmonių gyvens diskomforte? Kur matyta? Taip neturi būti“, – „Kėdainių mugei” yra sakęs S. Grinkevičius.
