Šiais metais Kėdainių PSPC vykdo projektą „Žemo slenksčio paslaugų palaikymas ir plėtra Kėdainių rajone“, kurį finansuoja Respublikinis priklausomybės ligų centras.

Kėdainių PSPC lankėsi Respublikinio priklausomybės ligų centro komanda – metodinio vadovavimo ir monitoringo skyriaus vedėja Milda Sakalauskaitė, žemo slenksčio paslaugų koordinatoriai Jurgita Poškevičiūtė ir Kęstutis Rudaitis bei Gabija Vitkevičiūtė, viešinanti RPLC darbą. Svečiai domėjosi kaip sekasi įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, kaip vyksta darbas bei teikiamos paslaugos.

Žemas slenkstis – nuo 2007 metų

Projektų koordinatorė Jūratė Vaitonienė pristatė, jog Žemo slenksčio paslaugas Kėdainių PSPC pradėjo teikti dar 2007 metais. Pagal galimybes šių paslaugų teikimui dalinę paramą skyrė Kėdainių rajono savivaldybė. Žemo slenksčio paslaugų aprėptis visada priklausė nuo finansavimo šaltinių, todėl veiklos efektyvumas išaugo gavus paramą trijų metų laikotarpiui iš Europos Sąjungos vykdomo projekto, taip pat iš iniciatyvų, finansuojamų Respublikinio priklausomybės ligų centro.

Žemo slenksčio kabinetas – tai vieta, kur teikiamos (stacionarios ir mobilios) nemokamos, konfidencialios, anoniminės sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos, asmenims, vartojantiems narkotines ir psichotropines medžiagas ne gydymo tikslu ir (ar) dėl rizikingos elgsenos turintiems didžiausią riziką užsikrėsti infekcijomis, taip pat tokių asmenų šeimos nariams.

Teikia stacionarias ir mobilias paslaugas

,,Žemo slenksčio stacionariame kabinete paslaugas teikia socialinė darbuotoja Lina Dubauskienė ir bendrosios praktikos slaugytoja Danutė Šilkaitienė. Žemo slenksčio mobilias paslaugas tikslinės grupės gyvenamojoje vietoje teikia socialiniai darbuotojai – Jaunius ir Tomas. Komandoje dirba ir medicinos psichologas Donatas Lučunas. Jis veda savitarpio palaikymo grupės užsiėmimus, konsultuoja individualiai ne tik žemo slenksčio paslaugų gavėjus, bet ir jų šeimos narius. Mūsų komanda labai stipri, visi savo srities profesionalai, kiekvienas turintis didelę darbo patirtį dirbant su priklausomais nuo narkotinių medžiagų asmenimis“, – sakė Jūratė Vaitonienė.

Paskutiniu metu abi komandos tapo mobilios – jeigu nesulaukiama lankytojų stacionariame kabinete, tai Lina su Danute važiuoja po darbo, šeštadieniais į socialines įstaigas ir kviečia paslaugų gavėjus atvykti atlikti greituosius testus, pasitikrinti dėl ŽIV, dalina informacinius lankstukus, bendrauja su specialistais, kurie ten dirba. Slaugytojai tenka padėti perrišti žaizdas, atsiradusias narkotikų švirkštimosi vietose, konsultuoti dėl jų priežiūros. Esant poreikiui, tarpininkaujama dėl papildomų paslaugų suteikimo įstaigoje tikslinės grupės dalyviams su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais.

Danutė Šilkaitienė papildė, kad akcijų vietose, bendradarbiaujant su Kėdainių Caritu, žemo slenksčio paslaugų gavėjams dalinami ir maisto paketai – atsirado galimybių užmegzti daugiau kontaktų.

Kas naujo, vykdant šių metų projektą?

J. Vaitonienė pastebėjo, kad stengiamasi užtikrinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą su tomis įstaigomis, kurių specialistai savo darbe susiduria ir su žemo slenksčio paslaugų gavėjais. Stengiamasi pasiekti naujas tikslines grupes, nes kartu su naujomis narkotinių medžiagų rūšimis atsiranda ir nauji vartotojai – dažnai jauni žmonės. ,,Tai nėra vien tik didžiųjų miestų problema, rajonuose jaučiasi didesnė stigma – asmenys, vartojantys narkotines medžiagas labiau užsislaptinę, mums daug sunkiau užmegzti su jais ryšį“, – teigė ji.

Gatvės darbuotojai Tomas ir Jaunius papasakojo kaip jiems sekasi teikti paslaugas – dažniausiai švirkštų keitimo, dezinfekcinių medžiagų, tvarsliavos ir prezervatyvų dalinimo, bei konsultavimo ir informavimo.

Jaunius, kuris yra ir priklausomybių konsultantas rajone, pasakojo, kad jam su priklausomais asmenimis tenka darbuotis jau apie 10 metų, darbas žemo slenksčio paslaugų gavėjų gyvenamojoje aplinkoje nesukelia baimių, nors tai nėra paprasta. Tie žmonės sutartose vietose lankosi nepastoviai – tai dingsta, tai pasirodo, tai vėl prapuola. Pagrindinis iššūkis – rasti kontaktą su ,,jaunais“ vartotojais, kurie tik eksperimentavo, neseniai pradėjo vartoti, nes jie, susitikdami su žmonėmis, kurie nori jiems padėti, nesijaučia saugiai, baiminasi, kad juos gali išduoti, apie juos pranešti.

Mato darbo prasmę

,,Tik konsultuojant, bendraujant neretai pavyksta atrasti su jais ryšį. Jų pagyvėjimas jaučiasi tarsi bangomis, tam įtakos turi ir sezoniškumas. Man tas darbas prie širdies, nes aš jame matau prasmę, – atvirai kalbėjo Jaunius, – situacija mieste labai įvairi, ateina eksperimentuojantys, kurie uosto, rūko. Kalbi, žiūri, vyksta motyvaciniai pokalbiai. Kad ir kas bebūtų, aš sėju sėklą, ji neprivalo išdygti, bet ji vis tiek pasieks tą, kam ji buvo skirta – vienas kitas išgirs, gal ir susimąstys. Mūsų susitikimams dažnai būna sutartos tos pačios arba skirtingos vietos. Dažniausiai tai būna į pavakarę, nedarbo metu. Dabar jau jie mus pažįsta, su mumis jaučiasi saugiai.“

RPLC atstovų paklausus, ar mieste dar pastebima besimėtančių pavartotų švirkštų, gatvės darbuotojai atsakė, kad akcijos ,,Darom“ metu miesto kai kuriose vietose buvo rasta švirkštų, bet tuo atžvilgiu vartotojai tampa sąmoningesni.

Mobilioje grupėje dirbusi socialinė darbuotoja Lina Dubauskienė pamena, kai ,,senas“ vartotojas buvo atnešęs visą stalčių švirkštų ir pats tarsi pasidžiaugė: ,,Vaikai nebeįsidurs“.

,,Tada supranti, kad mes esame reikalingi“, – sako Lina, matanti šio darbo ,,pliusą“.

Kaip pastebėjo VšĮ Kėdainių PSPC direktorė Joana Kleivienė, Kėdainių rajone gatvės darbuotojai jau užsitarnavo pasitikėjimą, kas yra sunkiausia. Juos jau žino ir jiems įvairiais būdais pavyksta draugiškai prisitraukti paslaugų gavėjus – tai ne vienerių metų įdirbis.

,,Ne bausti, o padėti“.

,,Žemo slenksčio kabineto tikslas – užmegzti kontaktą su vartojančiais švirkščiamąsias narkotines medžiagas asmenimis bei pasiūlyti jiems gydymą. Žemo slenksčio paslaugos yra pirmasis žingsnis nuo priklausomybės atsikratymo. Kaip jau nurodo pats pavadinimas – tai slenkstis, kurį peržengti yra lengviau, o vėliau jau galima ir tolimesnė profesionali pagalba”, – teigė Joana Kleivienė.

Respublikinio priklausomybės ligų centro komanda išklausiusi žemo slenksčio komandos darbo ypatumus Psichikos dienos stacionare, vėliau apsilankė žemo slenksčio ir metadono kabinete, kur priklausomiems žmonėms teikiamos įvairios paslaugos – atliekami ŽIV, hepatitų C ir B bei sifilio testai, vyksta konsultacijos, dalinama informacinė medžiaga. Pasak RPLC – žemo slenksčio kabinetų bei kitų specialistų, vadovų, socialinių darbuotojų, gatvės darbuotojų, slaugytojų, projektų vadovų ir gydytojų pajėgos pajungtos tam, kad sistema veiktų kuo arčiau žmogaus. Visi remiasi idėja ,,Ne bausti, o padėti“.

Projekto tikslai

Projektu „Žemo slenksčio paslaugų palaikymas ir plėtra Kėdainių rajone“ siekiama plėtoti kokybiškas žemo slenksčio paslaugas Kėdainių rajone, įtraukiant paslaugų gavėjų šeimos narius, konsultuoti ir informuoti paslaugų gavėjus infekcijų plitimo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo žalos ir susijusių neigiamų pasekmių mažinimo, rizikingos elgsenos mažinimo, užkrečiamų ligų prevencijos bei saugesnės lytinės elgsenos klausimais. Numatoma, kad bus pasiektos naujos tikslinės grupės – jaunuoliai, gyvenantys ne tik Kėdainių mieste, bet ir rajono teritorijoje, vartojantys narkotines ir psichotropines medžiagas ne gydymo tikslu ir (ar) dėl rizikingos elgsenos turintys didžiausią riziką užsikrėsti infekcijomis, taip pat tokių asmenų šeimos nariai.