Kėdainių priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirbantiems pareigūnams praėję metai, kaip, beje, ir visi ankstesni, buvo labai darbingi. Tačiau 2024 įsimins ir kitokiame kontekste – praėjusiais metais gaisruose žuvo net keturi kraštiečiai. Be to, liepos mėnesį Lietuvą siaubusios vėtros metu ugniagesiams dėl darbų gausos nebuvo net kada atsikvėpti – šalinti audros padarinių vykta rekordinį kartų skaičių.
Pasak tarnybos viršininko Andriaus Eidimto, kiekvienais metais tarnybos pareigūnams kyla tam tikrų iššūkių. Praėję metai – ne išimtis. Žmonių žūtys gaisruose, dūmų detektorių naudojimo taisyklės, neatsargus šiukšlių deginimas – tai tik kelios pagrindinės darbų sritys, kurioms pareigūnai šiais metais turės skirti daugiau dėmesio.
Traumuoti trys, žuvę – keturi žmonės
„Lyginant praėjusius du laikotarpius, 2024 metus su 2023, Kėdainių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba vyko į 156 gaisrus. Tendencijos tokios, kad turime 5 proc. mažiau gaisrų. Gyvenamajame sektoriuje, kuris sudaro net ketvirtadalį visų gaisrų, turime 7 proc. šių išvykimų mažiau“, – pažymėjo tarnybos viršininkas.
Tačiau nors procentai ir mažesni, liūdina kitas faktas – žūtys gaisruose.
„Pagal statistiką, nelaimių praėjusiais metais išvengti nepavyko – buvo traumuoti trys žmonės, o keturi – žuvo. Žūtys įvyko šaltuoju, tamsiuoju paros metu: sausio 8-ąją Krakių seniūnijoje, lapkričio 30-ąją Dotnuvos seniūnijoje ir gruodžio 10-ąją vėl Krakių seniūnijoje. Šaltasis, tamsusis periodas yra gana intensyvus ir darbingas ugniagesiams. Sunku būtų pasakyti, koks būtų įvykių skaičius, jei būtų lauke šalta, minusinė temperatūra, tačiau pagal tragiškas nelaimes matome, kad net ir prie pliusinės temperatūros žūsta žmonės“, – liūdnas tendencijas pristatė pašnekovas.
Juolab kad tie žmonės, kurie prieš šildymo sezoną neišsivalė kaminų, dabar smarkiai rizikuoja, mat sausio ir vasario mėnesiais pradeda degti suodžiai ir kamine susikaupusios degiosios medžiagos, galinčios sukelti gaisrus.
Beje, 2023 metais žuvusiųjų gaisruose Kėdainių rajone nebuvo nė vieno.
Žūtys dėl pačių žmonių neatsargumo
Pasak A. Eidimto, žūtimis pasibaigusių nelaimių būtų buvę galima išvengti, nes dažniausios priežastys – neatsakingas pačių žmonių elgesys.
„Pavyzdžiui, neatsargus rūkymas, taip pat krosnių bei židinių įrengimo bei eksploatavimo taisyklių pažeidimai“, – pažymėjo viršininkas. Visos nelaimės įvyko kaimiškosiose seniūnijose, todėl, pasak A. Eidimto, ten gyvenančių žmonių socialiniai įgūdžiai, savisauga turėtų būti aukštesni.
„Savisaugos įgūdžiai turėtų būti formuojami jau nuo pat mažumės“, – pažymėjo jis.
Siekiant išvengti žūčių, bus toliau bendraujama su seniūnais, stiprinama prevencija per savivaldybei pavaldžias institucijas, bendraujama su jaunimu mokyklose.
„Nes prevencija kainuoja mažiau nei padarinių likvidavimas, – pažymėjo A. Eidimtas. – Per praėjusius metus prevenciškai aplankėme apie 500 žmonių, tai nemažas skaičius. Lankėme senyvus, vienišus žmones, taip pat daugiabučių namų gyventojus. Tačiau šiais metais skirsime daugiau dėmesio ir individualių namų gyventojams. Nes pastebime išaugusį buitinių atliekų deginimo skaičių. Šiais metais vienas žmogus jau yra nubaustas dėl šio pažeidimo. Todėl šiais metais su gyventojais reikės kalbėtis plačiau šia tema.“
Trys rekordinės paros
Ugniagesiai praėjusiais metais vykdė ir daug gelbėjimo darbų.
„Vykta padėti specialiosioms tarnyboms (118 atvejų), teikta pagalba eismo įvykių metu (47 atvejai). Tačiau daugiausiai visų atvejų sudaro pagalba žmonėms buityje (164 kartai)“, – sakė A. Eidimtas.
Pasak jo, didelis gelbėjimo darbų skaičius susidarė dėl kelių itin intensyvių parų.
„Liepos 28, 29 ir 30 dienomis siautusios audros padarinius teko šalinti ugniagesiams. Skaičiuojama, kad per tas tris paras teko išvykti 63 kartus. Audros piko metu, naktį, ugniagesiai vos spėjo važiuoti į įvykius: iš vieno skubėta tiesiai į kitą. Pamaina pasikeitė pusę 8 ryto, ir vėl kibo į darbus. Kuro į automobilius buvo pilamasi nuolat“, – pasakojo A. Eidimtas.
Pajėgumų užtenka
Naujas iššūkis – dūmų detektorių naudojimas gyvenamuosiuose namuose.
„Kiekvienam prietaisui ateina laikas keisti baterijas. Apmaudu, kad žmonės nesigilina į detales, kaip reiktų pakeisti įtaiso elementus. Kaip pastebėjome prevencinių akcijų metu, žmonėms reikia išmokti atpažinti, kada elementas baigiasi ir jį pakeisti nauju“, – pasakojo viršininkas.
Paklaustas, ar šiuo metu užtenka turimų pajėgumų vykdyti darbus, A. Eidimtas patikino, kad šiai dienai tarnyba visiškai pasiruošusi vykti į iškvietimus.
„Nuo 2024 m. sausio naudojame naujos gamybos automobilį „Scania“, kuris iš karto veža 6 tūkst. litrų vandens ir yra pilnai aprūpintas gaisrų gesinimo įranga. Kitas automobilis yra 2014 metų gamybos, visiškai sukomplektuotas ir tenkinantis mūsų darbo poreikius“, – sakė Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas A. Eidimtas.
„Šiai dienai mes turime du pilnus ugniagesių gelbėtojų skyrius. Jei įvykis didesnis, reikalauja gesinimo medžiagų, žmogiškųjų išteklių, kviečiame į pagalbą kitus artimiausius padalinius – ar tai būtų Kėdainių rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, ar kaimyninių rajonų – Jonavos, Kauno, ugniagesiai“, – teigė jis.
O ir naudojama ir technika yra pakankamai nauja ir atliepianti ugniagesių poreikius.
Lietuvoje gaisruose žuvo 84 žmonės
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2024 m. Lietuvoje kilo 7668 gaisrai. Palyginti su 2023 m., kai buvo užgesinti 7905 gaisrai, pernai jų kilo 3,0 proc. mažiau. Tai mažiausias gaisrų skaičius per 21-erius metus.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 140 gyventojų, 503 pastatus, 89 transporto priemones, 252 gyvūnus.
2024 m. gaisruose Lietuvoje žuvo 84 žmonės, iš jų 2 vaikai, o 176 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su 2023 m., kai gaisruose žuvo 100 žmonių, pernai žuvo 16 gyventojų, arba 16 proc., mažiau.
2024 m. kilo vienas gaisras, kuriame žuvo trys gyventojai, 7 gaisrai nusinešė po dvi žmonių gyvybes, o 67 gaisrai pasiglemžė po vieną žmogaus gyvybę.
Dvidešimt devyni gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 21 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 11 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 8 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 5 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 – dėl sprogimų, 2 – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), po 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų bei dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimų, dar 4 – dėl kitų priežasčių.
