Kėdainių tilto atvejis yra laimingas: išvengta aukų, bet apnuoginta situacija Kėdainių mugės inf. 2023/03/03 Kraštiečiams aktualu „Kėdainių ir kitų tiltų situacija parodė, kad kažkas negerai su tiltų priežiūra ir tikrinimu. Yra du aspektai – tilto priežiūra, o kitas – kiek tiksliai nustatoma, ar tiltas saugus eksploatuoti“, – LNK žinių laidoje kalbėjo statinių saugos, priežiūros ir diagnostikos ekspertas, įmonės „Inspekta“ generalinis direktorius Mantas Andriuškevičius. – Kelių direkcija sako, kad viskas buvo prižiūrima ir Kėdainių tiltas buvo inspektuojamas labai dažnai, nes jau buvo prastos būklės? – Įdomiausia, kaip tas tiltas buvo inspektuojamas. Dažniausiai kalbama apie vizualinę apžiūrą. Na, įsivaizduokite, kad jei jau mes vizualiai matome, jog tilto būklė yra avarinė, mes įvardijame, kad ji yra bloga, ir leidžiame eksploatuoti? Nors matosi, kad gelžbetonio konstrukcijos nutrupėjusios tiek, kad laikanti armatūra yra plika, ji rūdija, atramos, šarnyrai rūdija… Aš įvardyčiau, kad tai yra avarinė būklė. Ir nors sakoma, kad mes tankiname tas apžiūras, atliekame kas keli mėnesiai, bet žiūrėk nežiūrėjęs, dėl to tas tiltas geresnis netaps. Jeigu privesta iki tokios būklės, reikia kalbėti apie tai, kodėl taip atsitiko, kad toks didelis kiekis Lietuvos tiltų įvardijama kaip blogos arba labai blogos būklės. Ir jie tikrai netapo tokie per dieną, per dvi ar per metus. Turbūt tai yra tendencija. Tendencija ta, kad jeigu bet kurio statinio, o juolab tilto, nėra užtikrinama priežiūra, jeigu nėra periodiškai atliekami darbai, jo būklė gali tapti avarinė pakankamai greitai. Nes reikia suprasti, kad gelžbetonio nešančios konstrukcijos nėra apsaugotos nuo vandens, o vanduo patenka nuo važiuojamosios kelio dalies su reagentais ir druskomis, kurios neigiamai veikia šlapdamos, šaltuoju sezonu užšąla ir ardo betoną. Tada armatūra rūdija ir gelžbetonį laikančioji konstrukcija neatlaiko apkrovos. – Bet visa tai vyksta. Ar Lietuva turi technologijų, kurios galėtų tai pamatyti? – Bandėme pasiūlyti norvegų technologijas – skanerį, kuris galėtų pamatyti visą vidinę betono būklę, na, bet reakcija buvo, kad nereikia. Susidomėjimo tų, kurie yra tilto savininkai, nebuvo. – Gal nėra žmonių, kurie suprastų, kaip reikia naudotis tokiomis technologijomis? – Galima pasamdyti rangovų, kurie galėtų atlikti tilto kontrolę. Galima pasisamdyti specialistų iš užsienio, įrangą irgi galima pasiskolinti. Tai reikia daryti nuosekliai, kai prižiūrime tiltą ir jis nėra avarinės būklės. – Ar norite pasakyti, kad šiandien reikėtų uždaryti ne tik tiltą per Dubysą ties Ariogala, ne tik Kėdainių tiltą, bet ir daugybę kitų – dešimtis šalies tiltų, kurie yra lygiai taip pat labai blogos būklės? – Aš manau, kad jeigu nebus imtasi priemonių, jeigu tiltai, kurie yra blogos būklės, o pasigilinus – gal ir avarinės, bus naudojami toliau, turbūt susidursime su labai liūdnomis pasekmėmis. Manyčiau, kad Kėdainių tilto atvejis yra laimingas, jis atveria, apnuogina esamą situaciją, laimei, neturime rimtų pasekmių, neturime aukų, žuvusiųjų. O taip įvyko Italijoje, Genujoje, kai griuvo tiltas, statytas prieš dešimtmečius, kuomet per jį važiavo daugybė automobilių ir žuvo dešimtys žmonių. Jeigu pasigilintume į priežastis, ten buvo atliekamas tyrimas, jos buvo labai panašios kaip Kėdainiuose – aplaidi priežiūra, įtariama netgi tam tikra korupcija. Ir mes turbūt einame tais pačiais keliais: neatliekame išsamios priežiūros, nesinaudojame tam tikrais metodais, metodologijomis, kurios Vakarų Europoje, Skandinavijoje yra senai naudojamos. Ir tai turėtų daryti Lietuvos automobilių kelių direkcija. Šiandien ką mes girdime ir matome – atliekamos vizualinės apžiūros. – Koks yra Jūsų, privataus sektoriaus atstovo, įtarimas, kodėl šitie dalykai vyksta valstybiniame sektoriuje? – Man atrodo, kad yra labai daug nekompetencijos ir kad tie, kurie priima sprendimus dėl finansavimo, dėl planavimo, kokie tiltai turėtų būti remontuojami, turbūt irgi nesupranta, koks atsakingas statinys yra tiltas. Į tai tiesiog yra nekreipiama dėmesio. Per mažai yra atsakomybės tų žmonių, kurie priima sprendimus? – Ar tai yra nesupratimas, ar tai yra ir atsakomybės stoka? Kita vertus, jeigu trūksta kompetencijos, tą kompetenciją visada galima iš kažkur pasisamdyti. Bet čia nėra ir noro, nėra netgi motyvacijos. – Ir man tiesiog kyla mintis, kaip turėtų jaustis tie ekspertai, kurie apžiūri tuos tiltus, kurie, kad ir tankina tas apžiūras, bet mato, kokios prastos būklės yra tiltas, kad jis yra avarinis? Ir kaip jie turėtų jaustis, kai vieną dieną sulauks skambučio ir supras, kad tas tiltas nugarmėjo žemyn, turbūt yra aukų ir jiems reikės prisiimti atsakomybę už tai? Šaltinis: LNK R. Valionio nuotraukos
