Mažiau nei prieš metus įkurtos asociacijos „Kėdainių samariečiai“ pirmininkė Sonata Patkauskaitė ir būrys savanorių – kupini entuziazmo. Samariečių šūkį „Skubėkime daryti gera“ jie skuba įgyvendinti negailėdami pastangų: rado ir susitvarkė patalpas, įrengė kiemelį, kuriame laukiami bendravimo ir šilto žodžio pasiilgę žmonės, karantino metu sukosi kaip vijurkai, aprūpindami senjorus ir ligonius maistu bei vaistais, kartu su Kėdainių Šv. Juozapo parapijos „Caritu“ parengė projektą ES paramai gauti, o liepos mėnesį pradės labdaros valgyklos įrengimo darbus.

Pagalba – šimtams senjorų

„Kėdainių samariečiai“ buvo tarp tų karantino laikotarpio herojų, kurie ryžtingai reagavo į koronaviruso iššūkį ir nedelsdami ėmėsi pagelbėti senoliams bei ligoniams. Plačiai ir nuolat informuodami apie pagalbos galimybes, samariečiai nuo ryto iki vakaro kraštiečiams gabeno reikiamus maisto produktus, vaistus. Per visą karantino laikotarpį šį darbą kartu su asociacijos vadove atliko devyni savanoriai. „Jau prasidėjus karantinui Vilniuje išklausiau kursus apie humanitarinės pagalbos teikimą ir gavau pažymėjimą, suteikiantį teisę apmokyti savo savanorius. Atsakomybė buvo didžiulė, tačiau mes sugebėjome tinkamai pasirengti ir dirbti, saugiai teikdami pagalbą žmonėms“, – atliktais gerais darbais džiaugiasi S. Patkauskaitė.

Iš viso per karantino laikotarpį samariečiai suteikė 882 paslaugas: pirko ir vežė maisto produktus, dalijo maisto banko paketus, padėjo senjorams namuose, išdavė slaugos priemonių ir neįgaliųjų technikos, rūbų. O svarbiausia, kad nekilo nei vienos konfliktinės situacijos, visi pagalbą gavę žmonės buvo geranoriški. Senjorus šaunuoliais vadinanti S. Patkauskaitė šypsosi, kad neišpildė viešai duoto pažado – po karantino visus apkabinti: „Tai yra neįmanoma, nes senjorų, kuriems suteikėme pagalbą, yra net 284!“

„Kėdainių samariečiai“ buvo tarp tų karantino laikotarpio herojų, kurie ryžtingai reagavo į koronaviruso iššūkį ir nedelsdami ėmėsi pagelbėti senoliams bei ligoniams.


Tačiau bendravimas nenutrūks: kadangi nemaža dalis senjorų ir toliau norėtų, kad maisto produktai jiems būtų atvežami į namus, ši populiari paslauga teikiama ir toliau, tik bus prašoma simbolinio užmokesčio už kuro išlaidas. Samariečiai teikia ir pavėžėjimo į sveikatos priežiūros paslaugą.

Per šį iššūkių kupiną laikotarpį pagausėjo ir „Kėdainių samariečių“ savanorių gretos: dabar jų organizacijoje yra 22, tačiau mielai laukiama ir naujų, ypač jaunimo.

Jaukumą kuria savo rankomis

Po karantino įsisiūbuojant naujiems samariečių reikalams, saulėtą birželio vidurdienį su samariečių vadove S. Patkauskaite susitinkame vienoje gražiausių Kėdainių senamiesčio vietų – Senojoje gatvėje, prie 4-uoju numeriu pažymėto istorinio pastato tiesiai prieš Evangelikų reformatų bažnyčią. XVII a. statyti Rektorių namai priklauso Kėdainių evangelikų reformatų parapijai, o vieną jų korpusą dabar nuomojasi ir rūpestingai tvarko samariečiai. Kiemelyje čiurlena pačių įrengtas dekoratyvinis fontanas ir kvepia mėtų arbata, kurią prie stalelio gurkšnoja kelios savanorės.

„Prižiūrime kaip savo namus, mums čia labai patinka, – aprodydama kuklias, tačiau tvarkingas ir erdvias patalpas, pasakoja samariečių vadovė. – Mums reikėjo tik iškloti grindis danga ir susitvarkyti. Po truputį susitvarkysime sienas, o savininkai šiais metais įrengs šildymo sistemą „oras-oras“.

Vienoje patalpoje įrengta virtuvėlė, kitose – rūbų ir avalynės dalijimo punktas, administracinės patalpos, o didžiausioji salė skirta ruošiamai labdaros valgyklai. Dabar parama maisto produktais, kurią teikia „Maisto bankas“, dalijama šeštadieniais. Pasidžiaugusi, kad solidžios mūrinio pastato sienos saugo nuo vasaros kaitros, Sonata kviečia į kiemelį, kuris šią vasarą tapo savanorių ir senjorų traukos vieta. „Pamatę, kad kiemelyje želia tik žolė, nusprendėme jį pakeisti. Tvarkėme du mėnesius. Suskaičiavome, kad pinigais jis mums kainavo apie 200 eurų, o visa kita padarėme savomis rankomis. Ribą nuo kaimynų atsitvėrėme savo gamybos stulpeliais, įvažiavimą išklojome plytelėmis, kiemelį trinkelėmis, – rodo samarietės. – Tada ėmėmės fontano ir gėlynų.“

Dekoratyvinį betoninį fontaną, stulpelius, stalą savo rankomis pagamino samariečiai Mantas Patkauskas, Ineta Gėgžnienė ir Irena Golovašova. „Dabar čia, senamiesčio širdyje, gera ir miela būti. Vakare po darbų susirenka savanoriai į kiemelį, būriuojamės, tariamės ir tiesiog gera kartu. Dieviškas jausmas! O svarbiausia, kaip sakė viena savanorė, jeigu būtume turėję pinigų ir pasisamdę dizainerį, mums nebūtų taip gera ir gražu“, – džiaugiasi samariečių vadovė, už idėjas ir darbą dėkodama aktyviausiai trijulei: Mantui, Irenai, Inetai bei Viktorijai Kazlauskienei, Indrai Narbutaitei ir  Artūrui Sadovskiui.

Dekoratyvinį fontaną kieme įrengė ir aplinką savo rankomis sutvarkė patys samariečiai.


Malšino bendravimo troškulį

Visą birželį antradieniais atnaujintame kiemelyje samariečiai rengė „Bandelių ir mėtų arbatos valandas“, kuriose rekomendavo apsilankyti tiems žmonėms, kuriems yra 60 metų ir daugiau. „Gegužės pabaigoje, ėmus laisvėti karantino ribojimams, prasidėjo, mano akimis, diskriminacija „60+“. Nerekomenduojama į parduotuvę, į kavinę, į kirpyklą… Aš pagalvojau: kiek daug turiu pažįstamų žmonių, kuriems yra virš 60 metų, bet jie tokie energingi, kad man dar toli iki jų! Kaip galima juos „nurašyti“, ir koks jausmas atsidurti „nepageidaujamųjų“ sąraše? – stebisi pašnekovė. – Pasitariau su valdyba, gavau pritarimą ir taip pasirodė pirmasis kvietimas apsilankyti pas mus. Reakcija buvo labai teigiama, žmonės ateidami net kaimynus atsivedė… Karantino laikotarpiu, kai telefonu senjorai man vardindavo, ką nupirkti, supratau, kad jiems reikia ne tik maisto ar vaistų. Žmogus ne vien tuo sotus. Reikia dėmesio, bendravimo…“

Kita labai reikalinga samariečių veiklos sritis – slaugos priemonių nuoma už simbolinę auką. Šiuo metu visos asociacijos turimos vaikštynės, vežimėliai, daugiafunkcė lova, kambario tualetai ir kt. priemonės yra iškeliavusios pas tuos, kam yra reikalingos. Vos tik grąžinamos, jos ilgai neužsibūna – duodamos eilėje laukiantiems žmonėms.

Artimiausias tikslas – labdaros valgykla

Liepą samariečiai turės kitų darbų. Laukia svarbiausias darbas – valgyklos atidarymas. Tai sena Kėdainių miesto partnerio, Vokietijos Zomerdos miesto samariečių, kurie ir inspiravo šios labdaros ir paramos organizacijos atsiradimą Kėdainiuose, svajonė. „Liepos 17 d. laukiame baldų, kuriuos pagal mūsų projektą gamina UAB „Gusto baldai“. Pakeliui ir virtuvės įranga, nes mūsų savanoriai patys gamins šiltą maistą. Beliks gauti leidimus tam, kad čia galėtume maitinti žmones“  pasakojo asociacijos pirmininkė.

Planuojama, kad 24 vietų valgykla veiks darbo dienomis nuo 13 iki 15 val. Pirminiais skaičiavimais, per tą laiką būtų galima pamaitinti iki 90 žmonių.

Valgykla bus skirta tiems žmonėms, kurių pajamos iš tiesų labai mažos. Pasak S. Patkauskaitės, gal kai ką ir nustebins, bet tokių žmonių, kurių pajamos tesiekia šimtą eurų per mėnesį arba jų visai nėra, yra daug. Dirbdamas tokiose organizacijose, pamatai kitą gyvenimo pusę: yra mamų, kurios nežino, ką reiškia rūpintis vaikais, yra žmonių, kurie neturi viryklės, ant kurios galėtų pasigaminti valgyti. „Stengsimės pamaitinti visus, kam reikia, atsižvelgdami į savo galimybes. Alkanas iš mūsų neišeis nei vienas. Tačiau kitą kartą prašysime ateiti susitvarkius dokumentus – juk turime vesti apskaitą, pateikti ataskaitas“, – sakė S. Patkauskaitė.

Šioje patalpoje netrukus bus įrengta labdaros valgykla.


Nori nutraukti ydingą ratą

Apskaita reikalinga ir norint išvengti piktnaudžiavimo. Pasak „Kėdainių samariečių“ vadovės, pradėjusi šią veiklą ir dalindama „Maisto banko“ paramą, ji pastebėjo, jog yra dalis žmonių, kurių darbas – nuo ryto apeiti visas organizacijas ir klausti – ką jos gali duoti? Tai kol kai kurie žmonės naudojasi visų iš eilės organizacijų parama, nors galėtų dirbti, tie, kuriems ši parama reikalinga gyvybiškai, jos negauna.

„Yra daugybė žmonių, kuriems tos paramos reikia, bet jie nežino arba nedrįsta prašyti. Todėl kartu su Kėdainių Šv. Juozapo parapijos „Caritu“ parengėme projektą  „Socialinių paslaugų pasiekiamumo ir  prieinamumo  didinimas asmenims, patiriantiems socialinę atskirtį, ir tų asmenų gebėjimų, naudotis teikiama pagalba, ugdymas“ per Kėdainių rajono vietos veiklos grupę ir gavome žinią, kad finansavimas skirtas.  Sieksime identifikuoti žmones, kuriems reikalinga parama, taip pat bus sukurta vieninga rajono labdaros ir paramos organizacijų sistema, kurioje atsispindės tie žmonės ir jiems teikiama parama. Taip pat viešinsime paramos galimybes.

Pasak pašnekovės, savanoriams labai svarbu žinoti, kad jie dirba dėl tų žmonių, kuriems iš tikrųjų to reikia. „Susidaro įspūdis, kad kai kurie žmonės nemoka lietuvių kalbos – jiems atrodo, kad žodis „padėti“ yra žodžio „tarnauti“ sinonimas. Tikrai taip nėra. Savanoriai padeda žmogui, bet jie netarnauja tų žmonių įgeidžiams, nevykdo jų įsakymų, netoleruoja grubaus elgesio. Nes kartais, po grubaus išsišokimo, norisi nuleisti rankas, – neslepia moteris. – Vis tik didžioji dalis yra tokie, dėl kurių supranti, kad šis darbas prasmingas.“

Įrodė gerais darbais

Asociacija „Kėdainių samariečiai“ įkurta 2019 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje. „Didžiausias iniciatorius, kad Kėdainiuose vyktų samariečių veikla – tai mūsų partneris iš Vokietijos, Zomerdos miesto vicemeras ir Zomerdos samariečių bendrijos pirmininkas Chistian Karl“, – pasakojo S. Patkauskaitė. 

Kiti dideli iniciatoriai – dalis ankstesniųjų samariečių, kurie norėjo tęsti prasmingą veiklą. Apie tai, kad esanti nauja organizacija, „Kėdainių samariečiams“ reikėjo įrodinėti keletą mėnesių. Pradžioje lydėjo negatyvios asociacijos su veiklos nebevykdančia bendrija, tačiau išmokėjus dalį skolų tiekėjams, atgaunamas prarastas pasitikėjimas. „Sunkiausias laikotarpis jau praėjo. Dabar einame į priekį ir baigiame atsikratyti negatyvaus šleifo. Savo darbais įrodome savo ketinimus ir kuriame naują įvaizdį“, – sakė šiuolaikiškos organizacijos vadovė.

Irmina Pryvalova

Panašios naujienos