„Man atrodo, kad po koncerto Vilniuje vaikai buvo pakylėti. Vienas dalykas, kai dainuoti jie mokėsi „Zoom“ platformoje – tada nebuvo tokio didelio jausmo. Bet net ir patys neįsivaizdavo, ką jie patirs vėliau. Sakė, kad kūnu bėgiojo šiurpuliukai, akys švytėjo. Kartu tai buvo ir dainavimo bendrystės jausmas“, – „Kėdainių mugei“ sakė „Ryto“ progimnazijos jaunių choro vadovė Žydrė Vancevičienė.

Jos vadovaujami choristai praėjusią savaitę dalyvavo finaliniame projekto „Malda pasauliui“ koncerte Vilniuje, kur kartu su kitais Lietuvos chorais atliko šešias giesmes. Tiesa, kelias iki koncerto nebuvo trumpas. Kaip pasakojo Ž. Vancevičienė, Lietuvos jungtinio vaikų choro projektas „Malda pasauliui“ startavo pernai gruodžio mėnesį.

„Tai buvo virtualus chorinės muzikos projektas, kuriame dalyvavo apie 500 moksleivių iš visos Lietuvos. Su jais dirbo tarptautinį pripažinimą pelniusios dirigentės ir pedagogės iš Amerikos, Kanados, Malaizijos, Kazachstano, Argentinos, Lietuvos, Nyderlandų, Pietų Afrikos respublikos. Projektą organizavo Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Vilniaus muzikos mokykla „Ugnelė“.

Reikia labai daug dainuoti, kad įsimintų žodžiai. Bet paskui vaikai džiaugėsi – padarė tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodė neįmanoma.

Pasiūliau sudalyvauti ir „Ryto“ jaunių choro choristams. Sakiau vaikams, kad tai bus įdomi patirtis – virtualiai mokytis dainų. Buvo įdomu, kas iš to išeis. Tad gruodžio-gegužės mėnesiais, vieną mėnesio šeštadienį, visi dalyvaujantys Lietuvos chorai jungdavosi „Zoom“ platformoje, kur užsiėmimus vesdavo dirigentės. Jos mokė savo krašto giesmių, o taip pat vaikai turėjo galimybę su jomis pabendrauti“, – pasakojo Ž. Vancevičienė.

Vaikams teko dainuoti jidiš kalba, malaizietiškai, angliškai, afrikietiškai. Kaip pasakojo choro vadovė, projekto pradžioje atrodė, kad išmokti giesmes visiškai nepažįstama kalba yra neįmanoma.

„Sunkiai, bet įveikė. Dainuojant juk lengviausia išmokti kalbą. Sunkiausia gal buvo jidiš kalba, nes atrodo, kad tiek mokeisi – ir vėl pasimiršta. Reikia labai daug dainuoti, kad įsimintų žodžiai. Bet paskui vaikai džiaugėsi – padarė tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodė neįmanoma. Per praktiką pavyko. Ir dar, pasirodo, visada galima rasti būdų, kaip dainuoti, įmanoma išmokti, kai labai nori“, – sakė choro vadovė.

Pasak Ž. Vancevičienės, koncerte Vilniuje teko patirti ir per pandemijos metus primirštą gyvo dainavimo jausmą: „Ir vaikai pajuto, kad gyvas susitikimas, gyvas dainavimas yra didžiausia vertybė, apie ką anksčiau net nesusimąstydavome.“

Panašios naujienos