Rajono merui pirmą kartą teko sveikinti Tarybos narį, įgijusį magistro laipsnį

Jauniausią Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narę liberalę Sandrą Barzdienę praėjusią savaitę kolegos sveikino su magistro laipsnio diplomo gavimu. Jauna politikė – vienintelė Kėdainių r. savivaldybės tarybos narė, baigusi politikos studijų programą.

„Šios žinios man dabar yra neįkainojamos tiek dirbant projektų vadove, tiek vykdant pareigas Kėdainių rajono savivaldybės taryboje“, – sako S. Barzdienė.

– Sandra, neseniai baigėte Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Šiuolaikinės Europos politikos studijų programą ir įgijote socialinių mokslų magistro laipsnį. Kas paskatino Jus, projektų vadovę ir Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narę, po dešimtmečio grįžti į mokslo pasaulį?

– Mokslas man visada buvo didelė vertybė, tačiau negaliu sakyti, kad buvau „moksliukė“, tačiau visada mėgavausi procesu ir buvimu tarp žmonių, kurie yra motyvuoti ir siekiantys tų pačių tikslų – tai mane skatino augti, mokytis ir plėsti savo akiratį. 

Dar prieš beveik dešimtmetį baigiau viešojo administravimo studijas VDU ir įgijau bakalauro laipsnį. Tuo metu labai norėjau tęsti mokslus, bet tapusi mama supratau, kad teks atidėti šį siekį.

Vis dėlto niekada nepaleidau šios minties – žinojau, kad vieną dieną tikrai sugrįšiu į auditorijas. Kai sūnus paaugo, pajutau, kad atėjo metas investuoti į save.

Šiuolaikinės Europos politikos studijos mane traukė savo aktualumu ir galimybe giliau suprasti šiuolaikinius politinius procesus.

Šios studijos suteikia ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių analizuoti Europos politinius, ekonominius bei socialinius procesus, o tai ypač vertinga man tiek dirbant projektų vadove, tiek atliekant pareigas Kėdainių rajono savivaldybės taryboje.

– Ar buvo sudėtinga derinti studijas su projektų vadovės pareigomis, politine veikla taryboje ir auginti pradinuką?

– Buvo tikrai nemažas iššūkis – reikėjo išmokti planuoti laiką, laviruoti tarp skirtingų įsipareigojimų ir viską suspėti. Kartais jausdavausi nuolatiniame lėkime, trūko poilsio, bet tuo pačiu tai buvo ir neįkainojama patirtis. 

Žinote, buvo tokių ypatingų vakarų, kai mes su sūnumi sėdėdavome prie vieno stalo – jis ruošdavo savo pradinuko namų darbus, o aš – universiteto užduotis. Tai buvo kažkas nepaprastai žavaus ir jungiančio – abu mokėmės, abu susidurdavome su iššūkiais ir galėjome vienas kitą palaikyti. 

Kasdienybėje tekdavo suktis greitai – darbas, Tarybos posėdžiai ar studijos, o tarp jų – mamos pareigos. Tikrai momentais jaučiau didelį nuovargį.

Tačiau tas jausmas, kai supranti naują koncepciją ar įveiki sudėtingą užduotį, atperka visą nuovargį.

Mano kalendorius buvo be galo užimtas, realiai kiekviena diena buvo suplanuota pakankamai intensyviai. Tikrai ne vienas gera draugė ir draugai pasigedo galimybės dažniau susitikti ir pasikalbėti. 

– Ką patartumėte jaunoms mamoms ar žmonėms, kurie svajoja mokytis, bet baiminasi, kad neturės tam laiko tarp darbo ir šeimos įsipareigojimų?

– Visų pirma – išdrįskite pradėti! Didžiausia klaida, kurią daro daugelis, tai atidėliojimas „tinkamesniam laikui“, kuris, tiesa pasakius, niekada neateis. Gyvenime niekada nebus tobulų aplinkybių, tą tikrai sakau iš asmeninės patirties. 

Antra – nepamirškite, kad jūsų vaikai mokosi ne iš to, ką sakote, o iš to, ką darote. Kai mano sūnus matė mane studijuojančią, jis natūraliai suprato mokymosi vertę. 

Trečia – susikurkite palaikymo sistemą. Mano atveju, svarbiausia buvo šeimos palaikymas. Kartais tai reiškė, kad kažkas kitas padės sūnui ruošti namų darbus, kai turėdavau paskaitas. Kitais atvejais – tiesiog supratimas, kad savaitgaliais ar po darbo neturiu galimybės susitikti. 

Ir galiausiai – atpažinkite, kad tai yra laikina. Studijų periodas nėra amžinas, bet jo teikiamos naudos išlieka visam gyvenimui.

Dešimt metų laukiau tinkamo momento, ir nors gailiuosi, kad negrįžau anksčiau, džiaugiuosi, kad apskritai grįžau. Tikiu, kad geriau vėliau nei niekada.

– Koks jausmas buvo pagaliau pasiekti tikslą ir gauti magistro diplomą Vytauto Didžiojo universitete, kokią vertę įgavote studijuodama?

– Studijuodama Šiuolaikinės Europos politikos programą išmokau kritiškai vertinti politinius procesus, geriau suprasti ES institucijų veikimą, tarptautinius santykius ir regioninę politiką.

Šios žinios man dabar yra neįkainojamos tiek dirbant projektų vadove, tiek vykdant pareigas Kėdainių rajono savivaldybės taryboje, jaučiu, kad labai stipriai paaugau kaip asmenybė. 

– Ko norėtumėte palinkėti savo bendraamžiams ir visiems, kurie svajoja apie mokslus ar kitus didelius pokyčius gyvenime?

– Linkiu nebijoti siekti savo tikslų, net jei atrodo, kad dabar tam nėra tinkamiausias laikas. Visada bus priežasčių atidėti savo svajones, bet kai pagaliau žengiate pirmą žingsnį, suprantate, kad tai buvo geriausias sprendimas. 

Mano sūnus matė visą mano kelionę – nuo abejonių iki pasiekimo. Jis matė, kaip mama vieną vakarą prisėda prie knygų, kai jis jau miega, kaip kartais tenka atsisakyti pramogų, kad spėtum įgyvendinti užduotis.

Bet svarbiausia – jis matė, kad pastangos atsiperka, kad tikslai yra pasiekiami. Tai gyva pamoka, kuri, tikiuosi, jį lydės visą gyvenimą.

Kaip dažnai rašau savo feisbuko įrašuose – gyvenimas per trumpas, kad jį praleistume abejodami savo jėgomis. Kiekviena diena yra galimybė augti, mokytis ir kurti prasmingą gyvenimą sau ir kitiems.

Nesvarbu, ar tai būtų studijos, naujas hobis, kelionė ar profesinis iššūkis – svarbiausia yra judėti į priekį ir nenustoti augti.

Tik iššūkių akivaizdoje mes tampame stipresni ir atveriame sau naujas galimybes. Net jei atrodo, kad kiti žino daugiau, yra labiau patyrę – tai ne priežastis sustoti.

Buvimas tarp protingesnių žmonių skatina mus augti, tad drąsiai eikime pirmyn ir mėgaukimės procesu!

Ypač norėčiau padrąsinti dirbančias mamas – niekada neatidėkite savęs ir savo svajonių „geresniems laikams“. Būkite drąsios. Jūsų laikas yra dabar, o jūsų vaikai, matydami jūsų pastangas ir jus laimingas, išmoks vertingiausios gyvenimo pamokos – kad tikros svajonės vertos pastangų.