Specialistų teigimu, ši drėgna vasara ypač palanki vys­tytis erkėms. Kraštiečių, susirgusių šių parazitų plati­namomis ligomis, šiemet taip pat daugiau nei pernai.

Per septynis šių metų mėnesius Kėdainių rajone nustatyti 7 susirgimai erkiniu encefalitu ir 28 susirgimai Laimo liga. 2021 metais per tą patį laikotarpį – atitinkamai 2 ir 10 susirgimų. Tokią informaciją pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamentas, kurio specialistų atsakyme pažymima – sergamumo šiomis ligomis rodikliai Kėdainių rajone yra vieni iš didžiausių Kauno apskrityje ir žymiai didesni nei apskrities vidurkis.

Viena iš priežasčių gali būti tai, kad Kėdainių rajonas, lyginant su kitomis Kauno apskrities teritorijomis, visad pasižymėjo erkių gausa. „2022 m. gegužės mėnesio paskutinę savaitę kontroliniame Babėnų miško kilometre buvo rasta 111 erkių, o Kauno rajono stebimoje teritorijoje – 34, Zuikinės miške – 24 erkės. 2021 m. gegužės pradžioje, atliekant erkių skaitlingumo stebėjimą, kontroliniame Babėnų miško kilometre buvo rastos 46 erkės, tuo tarpu po dviejų savaičių erkių skaičius išaugo iki 96“, – pabrėžiama NVSC specialistų pateiktame atsakyme.

Be to, erkės mėgsta drėgmę, tad šiemet gamtinės sąlygos joms vystytis itin palankios. Taigi, būnant gamtoje reikia išlikti budriems.

Šiais metais susirgimai erkiniu encefalitu nustatyti 6 kaimo ir vienam miesto gyventojui, o susirgusių Laimo liga skaičius tarp miesto ir kaimo gyventojų yra apylygis. Atliekant epidemiologinę erkių platinamų ligų diagnostiką pastebima, kad dauguma užsikrėtimo atvejų yra susiję su poilsiu gamtoje ir veikla sodybose bei savo gyvenamojoje aplinkoje.

Erkinis encefalitas – sunki virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso, pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus.

NVSC specialistai primena, kad nuo šios ligos geriausiai apsaugos skiepai. Patikimiausią ir ilgiausią apsaugą garantuoja 3 skiepų dozės.

Labai svarbu nepamiršti, kad įgytas erkinio encefalito imunitetas, pasiskiepijus bet kuria schema, bėgant laikui linkęs išblėsti, todėl jį reikia nuolat palaikyti ir toliau skiepijantis imunitetą sustiprinančiomis erkinio encefalito vakcinos dozėmis. Priklausomai nuo amžiaus, pasiskiepyti reikėtų kas 3–5 metus.

NVSC patarimai, kaip išvengti erkės įsisiurbimo:

Vykdami į gamtą tinkamai apsirenkite – dėvėkite šviesius drabužius, pasiūtus iš lygaus audinio. Apykaklė ir rankogaliai turi būti prigludę prie kūno, kelnės įkištos į batus ar kojines. Drabužius ir atviras kūno vietas rekomenduojama apipurkšti repelentais – skysčiais, atbaidančiais erkes.

Periodiškai apžiūrėkite drabužius ir kūną – ar jais neropoja erkė. Ypač atkreipkite dėmesį į pažastų, kirkšnies sritis, kojas, liemenį, kaklą, galvą.

Poilsiui ir apžiūrėjimui pasirinkite atvirą, saulėtą aikštelę, kurioje nušienauta žolė. Erkės dažniausiai įsisiurbia poilsiaujant, nes judant raumenims joms sunkiau tai padaryti. Todėl gulėti žolėje ar sėdėti ant kelmų nepatartina.

Ką daryti, jei įsisiurbė erkė?
– Netepkite jos riebalais, nespauskite kūnelio, nesukiokite.
– Pirštais ar pincetu suimkite kuo arčiau odos ir staigiu judesiu traukite į viršų.
– Jeigu nepavyko visiškai pašalinti erkės – neišsigąskite. Pabandykite jos liekanas pašalinti pincetu arba palikti taip, kaip yra. Organizmas pats pašalins erkės liekanas kaip svetimkūnį.
– Ištraukę erkę jos įsisiurbimo vietą dezinfekuokite.
– Pažymėkite kalendoriuje erkės įsisiurbimo dieną ir stebėkite sveikatos būklę apie 30 dienų.
– Sukarščiavus ar įkandimo vietoje pastebėjus paraudimą, kuris per kelias dienas neišnyksta, o tik plečiasi – kreipkitės į gydytoją.