Lietuvoje jūrinių erelių stebėsena, tyrimai ir šios rūšies apsaugos darbai vyksta jau daugiau nei dvidešimt metų. Etapais darbai vyko visoje šalies teritorijoje, o šiuo metu vyksta tam tikruose regionuose.
Duomenys apie aptiktus lizdus įvedami į Aplinkos ministerijos saugomų buveinių, gyvūnų ir augalų rūšių registravimo informacinę sistemą, taip pat atskirai lizdaviečių apsauga derinama su miškininkais, kad šie paukščiai netrukdomi galėtų perėti ir auginti jauniklius.
Pagal tarptautinę programą spalvotais žiedais Kėdainių rajone 2003 – 2025 metais apžieduoti 29 jūrinių erelių jaunikliai, kurie tapo savotiškais šio krašto ambasadoriais.
Pirmoji rajone perinti jūrinių erelių pora aptikta dar 1997 metais. Nuo tada vyksta šių retų paukščių stebėsena visoje rajono teritorijoje.
Kėdainių rajono teritorijoje, kaip ir daugelyje vidurio bei šiaurinių Lietuvos regionų, yra gan mažai jūriniams ereliams tinkamų veistis buveinių. Tačiau ir čia šie paukščiai sutinkami ištisus metus.
Miškai, supantys Kaplių žuvininkystės tvenkinius, Aukštųjų Kaplių, Bublių, Juodkiškių, Keleriškių, Angirių, Labūnavos tvenkinius, nusidriekę palei Nevėžio upę, – jūrinių erelių buveinės.
Gausėjant jūrinių erelių populiacijai šalyje, pagausėjo šių paukščių ir Kėdainių krašte. Pastaraisiais metais čia sutinkamos kelios šių paukščių poros, kurios savo lizdus paslėpusios atokiuose, drėgnuose Lančiūnavos, Šventybrasčio, Bublelių, Puzaičių bei Pauslajo miškuose.
Tikėtina, kad dar kokia neatrasta erelių pora savo lizdavietę slepia sunkiai prieinamuose rajono miškuose.
Per daugiau kaip du dešimtmečius rajono teritorijoje pavyko aptikti šešiolika natūralių šių paukščių lizdų, kurių dauguma jau išbyrėję ar išvirtę su medžiais. Per šį laikotarpį buvo iškelti du dirbtiniai lizdai, kuriuose šie reti ereliai perėjo.
Šalies teritorijoje yra iškelta per 120 dirbtinių lizdų šiems paukščiams. Pagal tarptautinę programą spalvotais žiedais apžieduota per 1 000 jūrinių erelių jauniklių.
Apie jūrinį erelį
Jūrinis erelis yra vienas didžiausių Eurazijos vidutinių ir šiaurinių platumų dieninių plėšriųjų paukščių. Jo kūno ilgis – 69–92 cm; patinų kūno masė – apie 4 100 g, patelių – 5 500 g; išskleistų sparnų tarpugalis siekia 200–245 cm.
Rūšis saugoma nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Paplitimo arealas driekiasi nuo Japonijos, Kamčiatkos ir Beringo sąsiaurio per šiaurinę Palearktiką iki Neoarktinės zonos Grenlandijoje. Šiaurėje nuo Barenco jūros arealas tęsiasi į pietus iki Kroatijos, Kaspijos jūros ir 30°–40° šiaurės platumos ties Ramiuoju vandenynu. Lietuva yra pietvakarinėje pasaulinio rūšies arealo dalyje.
Priklausomai nuo geografinės vietovės, suaugę paukščiai gali būti sėslūs arba migruojantys, jauniems paukščiams būdingos sezoninės klajonės. Lietuvoje suaugę paukščiai yra sėslūs, įprastai prie lizdaviečių laikosi ne tik veisimosi, bet ir rudens bei žiemos metu. Veisiasi prie tinkamų mitybai, didesnių vandens telkinių.
Naujausiu vertinimu Lietuvoje perinti populiacija sudaro 230–250 porų. Gausėjant rūšies populiacijai bei šiltėjant žiemoms, išaugo ir mūsų šalyje žiemojančių erelių skaičius – 500–700 įvairių amžiaus grupių individų.
Šaltinis: ornitologo Deivio Dementavičaius pranešimas Kėdainiai.lt
