Atsižvelgdami į situaciją ir gyventojų susirūpinimą dabartine įtempta geopolitine padėtimi, grupė Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narių – liberalų frakcija, tarybos narys Saulius Grinkevičius bei vicemerė Virginija Baltraitienė ir savivaldybės tarybos sekretorius Steponas Navajauskas šią savaitę susitiko su Jonu Švedu, patarėju, atliekančiu savivaldybės parengties pareigūno funkcijas, ir Jūrate Blinstrubaite, vyr. specialiste mobilizacijai.
„Yra dalykų, kurių ir mes patys – tarybos nariai – nežinome, todėl norime išgirsti informaciją iš pirmų lūpų, kaip vyksta pasirengimas dienai X mūsų rajone, kiek esame pasirengę, gal yra dalykų, į kuriuos turime labiau atkreipti dėmesį, gal papildomų resursų ieškoti, – į civilinės saugos ir mobilizacijos specialistus kreipėsi Liberalų frakcijos Kėdainių rajono savivaldybės taryboje seniūnas V. Pikelis.
Taip pat tarybos nariai domėjosi, kokios ekstremaliomis sąlygomis ar karo atveju būtų savivaldybės tarybos narių funkcijos, kaip būtų organizuojamas tarybos ir savivaldybės darbas.
Išklausę informaciją apie rengimąsi visuotinei mobilizacijai bei civilinės saugos priemones, tarybos nariai paprašė detalesnės informacijos ir pripažino, jog yra klausimų dėl gyventojų saugumo, kuriuos turės padėti spręsti ir savivaldybės taryba.
Mobilizacijos planas parengtas ir tobulinamas, mokymai ir pratybos vyksta, tačiau pasigendama pačių gyventojų susidomėjimo, susiduriama su skeptišku požiūriu į pasiruošimą ekstremalioms situacijoms, kurios gali būti nebūtinai karo grėsmė. Kėdainiuose veikia du pavojingi objektai – AB „Lifosa“ ir UAB „Okseta“ (naftos produktų terminalas).
Pirmas uždavinys, kurį savo jėgomis gali ir turi atlikti įstaigos bei gyventojai, atlaisvinti – išvalyti nuo šiukšlių ir nereikalingų daiktų priedangas (daugiabučių namų ir įstaigų rūsius).
Problema, kad daugiabučių namų gyventojai dar neatsakingai žvelgia į savo pačių saugumą dėl priedangų įsirengimo ar net elementaraus namų rūsių sutvarkymo.
„Mes turime žinoti tikrąją situaciją. Žmonės domisi priedangomis ir jos, manau, gali būti ta reali nauda, jei pradėtų čia mus atakuoti raketomis, dronais ir pan., – kalbėjo tarybos narys S. Grinkevičius. – O pas mus šiandien, kaip aš suprantu, tai yra silpniausia vieta.“
Išgirdę, kad net ne visos savivaldybės įstaigos yra įvykdę prašymus ir reikalavimus atlaisvinti įstaigų rūsius priedangoms, tarybos nariai pasiūlė sprendimą – įpareigoti tuo pasirūpinti savivaldybės įstaigų vadovus.
Tarybos nariai paprašė atsakingų savivaldybės darbuotojų parengti priemonių planą dėl priedangų sutvarkymo savivaldybės įstaigose (švietimo, kultūros, seniūnijų, socialinių paslaugų) ir pateikti savivaldybės tarybai.
„Rudenį, kai taryboje svarstysime biudžetą bei strateginį planą, privalėsime priimti sprendimus, – kaip vieną iš sprendimo būdų pasiūlė S. Grinkevičius. – Čia jau nebegali būti svarstymų „norime ar nenorime“. Privalėsime tai padaryti.“
Politikai domėjosi, ar yra atlikta savivaldybės įstaigų rūsių, galinčių būti priedangomis, apžiūra, kokios jie būklės. Išgirdo, jog net ne visos rajono švietimo įstaigos yra susitvarkę, kai kurias netgi tekę įpareigoti mero potvarkiu.
„Vieni kažkodėl galėjo susitvarkyti, kiti – ne, laiko užgriozdintus rūsius, kuriuose turėtų būti priedangos“, – pripažino atsakingi savivaldybės darbuotojai.
„Aš matyčiau, mūsų, kaip savivaldybės, kaip savivaldybės tarybos pareigą pasitelkti visus svertus, kad savivaldybės įstaigos priedangas susitvarkytų“, – kalbėjo S. Grinkevičius.
Pagal esamą plotą pastatų rūsiuose, Kėdainių rajone priedangose galėtų pasislėpti daugiau kaip pusė rajono gyventojų. Bet kol kas – tik potencialiai, nes pritaikytų priedangoms – vienetai.
Pasitarime dalyvavę tarybos nariai išsakė poziciją, jog pirmiausiai reikia išspręsti priedangų klausimą savivaldybės įstaigose, o tada ieškoti būdų, kaip paskatinti tai padaryti daugiabučių namų gyventojus.
