Pastaruoju metu neapykantos kalba susilaukia vis daugiau dėmesio, tačiau dar nepakankamai: nemaža dalis atvejų lieka neatpažinti tiek ją patirian­čiųjų, tiek teisėsaugos, o dažnai apie juos tiesiog nepranešama. Sudėtinga situacija su neapykantos kalbos reguliavimu susidaro ir internetinėje erdvėje, kurioje neapykantos kurstytojai yra žymiai drąsesni nei realybėje.

Neapykantos kalba – silpnesnių visuomenės grupių puolimas

Nors neapykantos kalbai pažaboti atsiranda „virtualūs patruliai“ ir specializuotos pranešimų platformos, internetui tapus kasdiene gyvenimo dalimi, ypač karantino metu, bendravimas persikėlė į uždarus pokalbius, privačias grupes bei žaidimų portalus, o kartu su juo – ir neapykantos kalba. VDU Informatikos fakulteto dekanas Tomas Krilavičius patvirtina, jog ir „universitete dirbdami su socialinių tinklų tekstais, komentarais pamatėme, kad ten daug negražių dalykų, neapykantos kurstymo. Be to, nėra aiškaus teisinio reguliavimo, ir žmonės patys kartais nesutaria, kas yra neapykantos kalba, o kas – ne“.

Neapykantos kalbos supratimu dalinasi ir Kėdainių rajono mokinių tarybos mokiniai. Kamilė neapykantos kalbą apibūdina kaip patyčias, įžeidinėjimus, replikas ar kitas žeminimo formas, kylančias dėl skirtingų požiūrių, nesupratingumo, abejingumo kitam žmogui, rečiau kylančių dėl pavydo, noro įskaudinti kitą ar ginant savo asmeninius nusistatymus, o Vaiva priduria, jog grasinantys ir įžeidžiantys pasisakymai yra nutaikyti į kitus žmones ar grupes dėl religijos, rasės ar seksualinės orientacijos.

Neapykantos kalbos supratimu dalinasi ir Kėdainių rajono mokinių tarybos mokiniai. Kamilė neapykantos kalbą apibūdina kaip patyčias, įžeidinėjimus, replikas ar kitas žeminimo formas.

Vis dėlto prof. T. Krilavičius pažymi, kad neapykantos kalba – tai ne bet koks prieš konkretų asmenį nukreiptas komentaras ar įžeidimas, o silpnesnių visuomenės grupių puolimas, pavyzdžiui, tautinių mažumų arba LGBT, grasinimai šioms grupėms. „Kitaip tariant, jei parašysite ką nors negražaus vien apie mane, tai nebus neapykantos kalba. Tačiau jeigu puolamos tam tikros nesaugios grupės, joms grasinama mušimu, naikinimu – tuomet taip“, – patikslina profesorius.

Igno atvejis teisėsaugos institucijų nepasiekė

Paklausti, kaip atpažinti neapykantos kalbą, mokiniai nurodo keletą ženklų. Urtė sako, jog neapykantos kalba pasireiškia neigiamais komentarais, replikomis, kuriomis siekiama kitą pažeisti, o moksleivis Ignas prie šių ženklų įtraukia nevartotinus žodžius bei neadekvatų elgesį. Vaivos manymu, neapykantos kalba neturi jokio kito preteksto, o Kamilė priduria, jog neapykantos kalba nėra konstruktyvi kritika.

Vaiva taip pat nurodo, jog „internetas ir technologijos leidžia lengvai pasiekti asmenis beveik iš viso pasaulio ir tai suteikia galimybę skleisti neapykantos kalbą, kur tik užsigeidžiama. Be to, panaudojant technologijas ir internetą neapykantos kalbą galima skleisti pasislėpus po slapyvardžiais ir be jokių fizinių pasekmių, tai sudaro saugumo pojūtį ir dėl to internete galima pasisakyti daugiau ir stipriau nei realybėje“.

Kiti mokiniai taip pat sutinka, jog galimybė virtualiose erdvėse išlikti anonimiškam daro didelę įtaką neapykantos kalbos plitimui bei suteikia priemones ją nutaikyti net ir į asmenis, esančius už tūkstančių kilometrų. Štai Ignas priduria, jog šiais laikais įvairiomis priemonėmis yra įmanoma rasti žmogaus socialinių medijų profilius, namų adresą ir kitą informaciją, o kokiam labiau žinomam žmogui dėl turinio internete pasijuokus iš kito asmens, sekėjai suranda būdų, kaip galėtų tą asmenį įžeisti arba iš jo pasijuokti.

Grasinantys ir įžeidžiantys pasisakymai yra nutaikyti į kitus žmones ar grupes dėl religijos, rasės ar seksualinės orientacijos.

Ignas taip pat pasidalina ir savo asmenine patirtimi apie neapykantos kalbą ir pasakoja, jog kompiuterinių žaidimų erdvėje (ypač ten, kur yra daug konkurencijos arba žaidimo esmė – nušauti/nukauti kitą žmogų, jog laimėtum) galima dažnai rasti neapykantos kalbos, kai komandoje tarp žaidėjų yra nesusitarimų arba tiesiog žaidėjas bando išlieti pyktį ant nekaltų žaidėjų.

„Asmeniškai teko susidurti su žaidėjo ar jo artimųjų keikimu, rasizmo, antisemitizmo, paskatos nusižudyti atvejų ar tiesiog stipraus žmogaus moralės, orumo menkinimu“, – sakė Ignas. Tai, ką išvardijo kėdainiškis Ignas, pagal Baudžiamąjį kodeksą atitinka nusikalstamas veikas, susijusias su neapykantos kurstymu.

Nors Igno atvejis teisėsaugos institucijų nepasiekė, kitokia istorija bus pasidalinta Nacionaliniame žmogaus teisių forume vyksiančioje audio dokumentikos „GEIMERIS: Žmogžudystės planas“ perklausoje. Šioje dokumentikoje 14-metis Viktoras papasakos, kaip jo geriausias internetinis draugas suplanavo ir įvykdė išpuolį savo mokykloje. Ši patirtis paskatino Viktorą imtis
misijos: jis nori papasakoti pasauliui apie tai, kas vyksta kompiuterinių žaidimų bendruomenėse. Anot jo, suaugusiems jos visai nerūpi.

Forumas įtraukia ir Lietuvos regionus

Be šios audio dokumentikos perklausos Nacionaliniame žmogaus teisių forume, vyksiančiame gruodžio 10 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Vilniuje, apie neapykantos kalbą ir jos santykį su interneto aplinka bus kalbama ir diskusijoje „Neapykantos kalba: žmogus ir bendruomenė“.

Jos metu bus svarstoma, kur yra riba tarp žodžio laisvės ir neapykantos kalbos, plačiau nagrinėjamas technologijų vaidmuo bei neapykantos kalbos poveikis vaikams, asmenims ir bendruomenėms.

Šiais metais forumas įtraukia ir Lietuvos regionus, o pasak Igno, kuris taip pat dalyvaus diskusijoje, Kėdainiai, kaip ir visi kiti regionai, kenčia nuo neapykantos kalbos: „Ypač šiais laikais, kai daug dėmesio skiriama socialinei medijai, pykčio kalba paliečia daugelį žmonių, tad tai yra opi problema ir apie ją reikėtų daugiau diskutuoti.“ Jo nuomone, minėtos diskusijos metu bus išgrynintos neapykantos kalbos rūšys bei galimi sprendimo būdai.

Moksleivis priduria, jog „Lietuvos moksleivių sąjunga 2021–2023 m. vykdo veiklos programą „Laikas jausti“, kurios vienas tikslų – skatinti mokyklų bendruomenes atkreipti dėmesį į pozityvios emocinės aplinkos mokyklose svarbą ir aktyviai prisidėti prie jos kūrimo. Kadangi dėl nuotolinio ugdymo mokyklų bendruomenės susibūrė ir socialiniuose tinkluose, neapykantos kalbos tema negali būti nepaliesta ugdymo įstaigose. Manau, jog ši diskusija padės mūsų rajono Mokinių tarybai platinti pozityvios emocinės aplinkos svarbą Kėdainių regione.“

2021-ųjų Nacionalinio žmogaus teisių forumo šūkis skelbia, jog „Smurtą galime įveikti“, o visuomenės švietimas apie neapykantos kalbą ir pasekmes yra pirmas žingsnis jos pažabojimo link.

Kėdainių regiono moksleiviai yra puikus to pavyzdys, o visi Kėdainių regiono gyventojai, susidomėję ne tik neapykantos kalba, bet ir kitais žmogaus teisių klausimais, gvildenamais NŽTF, renginį galės stebėti susirinkę Kėdainių švietimo pagalbos tarnyboje, Josvainių g. 40.

Parengta pagal pranešimą spaudai

Panašios naujienos

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.